Išleidome 1,5 proc. mažiau nei pernai

„Euromonitor International“ ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė Indrė Čėsnienė skaičiavo, kad šiais metais lietuvių išlaidos kris mažiausiai iš visų išsivysčiusių šalių.

Jos teigimu, pagal dabartines prognozes, 2020-uosius lietuviai pabaigs išleidę apie 436 mln. Eur, arba 1,5 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

„Tačiau tai nėra blogos žinios, – iškart sako ji. – Pasaulio kontekste – tai mažiausias išlaidų kritimas tarp išsivysčiusių šalių. Palyginimui, vartotojų išlaidos Vokietijoje, JAV, Švedijoje, prognozuojama, sumažės apie 5-6 proc., kai, tuo tarpu, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje kritimas bus bene didžiausias pasaulyje ir sieks 13-15 proc.“

Ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė pridūrė, kad bendros vartotojų išlaidos smarkiau nei lietuvių bus kritusios ir kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje, kur smukimas sieks apie 4-5 proc. Tiesa, bendrai tokiam išlaidų kritimui šiose šalyse, taip pat kaip ir Lietuvoje, daugiausia įtakos ir bus padariusi pandemija.

„Pagrindinė priežastis yra pandemija ir karantino ribojimai. Taip pat padidinto netikrumo laikotarpiais žmonės yra likę atidėti tam tikrus pirkinius ir daugiau taupyti, ką mes ir matome iš rekordiškai didelių indėlių bankuose.

Aptartos vartotojų išlaidos įtraukia Lietuvoje suvartotų prekių ir paslaugų sumą. Šiuo atveju, į statistiką Lietuvoje įtraukiami ir užsieniečiai, bet pridedamos išlaidos tik tiesioginiu būdu išleistos Lietuvoje t. y. vartotojai turi fiziškai būti Lietuvoje ir pirkti prekes/paslaugas čia, o šios vartotojų išlaidos neįtraukia tiesioginių lietuvių išlaidų užsienyje“, – patikslino ji.

Indrė Čėsnienė

Užsimindama, kieno sąskaita lietuviai daugiausiai taupė šiemet, specialistė įvardijo poilsį ir rekreaciją.

Ji teigė, kad nors metai dar nepasibaigę, prognozės rodo, kad lietuviai 2020-aisiais labiausiai išlaidas bus apkarpę poilsiui ir rekreacijai (-13 proc.), transportui (-10 proc.), namų apyvokos prekėms, tokioms kaip baldai ir buitinė technika (-9 proc.), bei viešbučiams ir restoranams (-7 proc.).

O štai labiausiai didėjusios išlaidos: maistui (apie 10 proc.), alkoholiui ir tabako gaminiams (beveik 5 proc.) bei komunaliniams mokesčiams, tokiems kaip elektra, dujos, vanduo.

„Kaimyninėse šalyse situacija panaši, išskyrus tai, kad alkoholiui ir tabakui latviai bei estai išleido mažiau pinigų nei lietuviai. Šis skirtumas paprastai matomas per ekonominius sunkmečius – lietuviai alkoholiui ir tabakui išleidžia daugiau, kai, tuo tarpu, kaimynai taupo šių nebūtinų prekių sąskaita“, – sakė I. Čėsnienė.

Jos nuomone, net ir pandemijai pasibaigus lietuviai negrįš į tokią išlaidų struktūrą, kokia buvo 2019-aisiais.

„Išliks padidėjusios išlaidos namams, kadangi darbas iš namų ir toliau bus populiarus. Dėl šios priežasties išlaidos transportui toliau liks sumažėjusios. Dėl daugiau laiko, praleisto namuose, išlaidos restoranams toliau bus mažos, o išlaidos maistui – didesnės. Tuo tarpu išlaidos stambesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai, buitinė technika ir automobiliai, turėtų greitai atsigauti“, – prognozavo ji.

Mažiau išleido paslaugoms

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat teigė, kad pokyčių gyventojų kišenėse ir tai, kaip pinigai pandemijos metu buvo leidžiami, tikrai buvo ir jie vis dar vyksta.

„Visi manė, kad kai krizė ateis, žmonės išlaidas sumažins visiems sektoriams, bet jie ne tiek sustabdė išlaidas, bet labai greitai išskirstė jų krepšelį“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak jo, iš paslaugų sektoriaus pinigų srautai greitai persiorientavo į kitus sektorius.

„Labai nustebino, kad didžioji dalis įmonių mažmeninės prekybos sektoriuje turėjo itin didžiules apyvartas, o dalis jų netgi didesnes negu buvo tikimasi metų pradžioje ar praėjusių metų pabaigoje. Čia kalbu apie visą pandeminį laikotarpį nuo pat kovo iki lapkričio mėnesio.

Spalio mėnesio mažmeninės prekybos augimas viršijo 10 proc., lyginant su praėjusių metu spaliu, tai nežinau, ką žmonės galvojo, gal kad ištiks epopėja, bet tai buvo didžiausias spalio mėnesio augimas nuo 2007 m.“, – komentavo ekonomistas ir pridūrė, kad tai reiškia, kad įvyko milžiniškas pinigų perskirstymas iš paslaugų į prekių sektorių.

Žygimantas Mauricas

„Prekių kategorijoje veikiantys verslai, galima grubiai pasakyti, krizės praktiškai nepajuto. Ta tendencija yra tiek Baltijos šalyse, tiek Skandinavijoje, tiek Lenkijoje, Vokietijoje gal kiek mažiau.

Visgi, jeigu ne koronaviruso krizė, manau, kad Lietuvoje vartojimas būtų augęs labai smarkiai, tikrai daugiau nei 5 proc. ir, matyt, tą augimą dalinai paaiškina į šalį grįžę emigrantai“, – užsiminė Ž. Mauricas.

Anot jo, karantino metu į Lietuvą grįžo nemažai emigrantų, kurie iki šiol gyveno ir dirbo užsienyje, o šiandien darbus tęsia iš namų Lietuvoje.

„Jų aktyvumas mažmeninėje rinkoje buvo didelis.

Formaliai emigrantai gal ir nėra dar sugrįžę. Galimai jie dar prisiregistravę kitose šalyse, kuriose dirba, bet manau, realios migracijos skaičiai šiemet skirsis ir kai statistika kitąmet bus atnaujinta, bus įspūdingas šuolis, turėsime plius 20-30 tūkst. piliečių ir teigiamą migracijos balansą“, – prognozavo jis.

Ne paslaptis, kad lietuviai karantino metu daug pinigų ir sutaupė. Kaip jau rašė „Delfi“, nuo pirmojo karantino pradžios, kovo mėnesio, gyventojų indėlių suma paaugo 1,4 mlrd. Eur ir šiandien yra didžiausia istorijoje. Ž. Mauricas teigė, kad pagrindinė to priežastis – kilusios pajamos.

„Pajamos ženkliai kilo, taip pat buvo didelė inercija iš praėjusių metų“, – sakė jis.

Kalbėdamas, kas vartojimo laukia pandemijai pasibaigus ir ar žmonės ims leisti sutaupytus pinigus bei bus galima tikėtis tikro vartojimo sprogimo, ekonomistas teigė, kad bumo būti neturėtų.

„Manau, kad Šiaurės šalyse to nebus. Bus tik (pinigų srautų-red.) persiskirstymas iš prekių į paslaugas. Kai kurios paslaugos atsigaus pakankamai greitai, kai kurios ne. Klausimas, kiek kris tam tikrų kategorijų prekių kainos“, – kalbėjo ekonomistas.

Pinigus leido vietiniuose kurortuose ir el. parduotuvėse

Revolut“ vadovas Lietuvoje Virgilijus Mirkės taip pat pasakojo apie pandemijos metu pastebėtus lietuvių pinigų leidimo pokyčius.

„Neabejotinai stebėjome sumažėjusias žmonių išlaidas užsienyje.

Į kitas šalis keliavusių „Revolut“ klientų skaičius šių metų kovo-spalio mėnesiais mažėjo kone perpus – 42 proc. – jei lyginsime su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigė jis ir tikino, kad daugiausia už Lietuvos ribų keliavusių gyventojų „Revolut“ kortele naudojosi kaimyninėse šalyse Lenkijoje ir Latvijoje.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak vadovo, labiausiai mažėjo keliavusių tradicinėmis atostogų kryptimis Pietų Europoje – į Italiją, Ispaniją, Turkiją, tačiau pastebimai išaugo Lietuvos gyventojų išlaidos vietiniuose kurortuose.

„Klaipėdoje, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mūsų klientai išleido 110 proc. daugiau, Neringoje – 95 proc., Palangoje – 89 proc., Biržuose – 83 proc. daugiau“, – sakė jis.

Pandemija, pasak V. Mirkės, įtakos turėjo ir gyventojų pirkiniams, kurie kėlėsi į internetą.

„Nors fiziniams atsiskaitymams „Revolut“ kortele Lietuvoje šių metų kovo-spalio mėnesiais gyventojai išleido 20 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai, atsiskaitymai fizinėse vietose užsienyje pandemijos metu mažėjo beveik 50 proc.

O štai internetinė prekyba išgyveno tikrą bumą – gyventojų išlaidų suma lietuviškose el. parduotuvėse augo beveik 140 proc., užsienio el. parduotuvėse – 48 proc.“, – sakė jis.

Tiesa, čia panašią statistiką pateikė ir „Euromonitor International“ ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė I. Čėsnienė.

„Panašu, kad Lietuvoje elektroninė prekyba šiais metais išaugs apie 50 proc.

Išaugusi elektroninė prekyba išliks ir ilgalaikėje perspektyvoje, nes žmonės, pabandę ir pripratę pirkti internetu, bus linkę rečiau grįžti į fizines parduotuves“, – komentavo ji.