Kokias pandemijos pamokas įvardija gyventojai?

„Didesnį poreikį taupyti kaip vieną svarbiausių pandemijos pamokų įvardija didžiausia dalis gyventojų – 36 procentai. Šalies indėlių statistika rodo, kad per metus gyventojų indėlių portfelis išaugo 2,5 mlrd. eurų – kur kas sparčiau negu ankstesniais metais. Kita vertus, paklausus, kiek gyventojai ketina taupyti per artimiausius metus, matyti, kad beveik nepasikeitė nei bendra ketinančiųjų taupyti, nei tų, kurie taupyti apskritai neketina, gyventojų dalis. Tad veikiausiai per šiuos metus daugiau finansinių atsargų jau sukaupė ar ateityje sukaups tie, kurie ir taip turėjo įprotį taupyti, o kitiems taupymas liks tik dar vienas naujų metų pažadas“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Anot jos, tarp kitų pandemijos pamokų gyventojai vardija planus ieškoti papildomo ar keisti turimą darbą (15 proc.), norą turėti mažiau finansinių įsipareigojimų (13 proc.), išvykti gyventi iš Lietuvos (4 proc.) ir mokytis, kelti kvalifikaciją (3 proc.). Nieko nekeis palyginti didelė gyventojų dalis – 36 procentai.

„Lanksčiausias ir dinamiškiausias yra jaunimas – tarp 18–29 metų šalies gyventojų tokių, kurie dėl pandemijos neketina imtis jokių pokyčių, yra tik 27 procentai – kur kas mažiau už bendrą vidurkį. Sektoriuose, kurie labiausiai kenčia nuo karantino – maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio ir pramogų dirba daug jaunų žmonių, tai ir skatina juos galvoti apie pokyčius“, – mini S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vėl kitaip vertinamos santaupos

Pandemijos metu kito ir tai, kaip gyventojai vertina savo turimas santaupas. SEB bankas gyventojų finansinio saugumo tyrimą atlieka kiekvienais metais, tačiau šiemet keletas aspektų buvo tirta iškart tik prasidėjus pirmajam karantinui – balandžio mėnesį. Tuo metu kur kas daugiau gyventojų negu įprastai (23 proc.) sakė, kad turi santaupų šešiems ir daugiau mėnesiams. Rudenį turimos santaupos vėl buvo vertinamos panašiai kaip ir ankstesniais metais. Dabar, kad turi santaupų ilgiau negu pusmečiui, sako 11 proc. gyventojų – tiek pat kiek ir 2019 metais.

„Pavasarį manėme, kad toks atsakymas gali rodyti ne faktinį santaupų išaugimą, o daugiau emocinį santaupų vertinimą ištikus šokui. Dabar, kai vėl tiek pat gyventojų, kiek ir pernai sako, kad jų turimų santaupų pakaktų pusmečiui ir ilgiau, šią prielaidą galime tik patvirtinti. Pavasarį turimas santaupas gyventojai vertino atsižvelgę į karantino metu sumažėjusias būtinąsias reikmes, ketino mažiau išlaidauti, o rudenį vėl grįžo prie ankstesnio vertinimo“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Nerimas dėl pajamų didesnis

Kalbant apie gyventojų lūkesčius dėl pajamų, nerimas dėl pajamų yra gerokai sumenkęs, jei lyginsime su pavasariu, kai pajamų kritimo tikėjosi net 48 proc., gyventojų, tačiau didesnis negu 2019 metais. Šiemet dėl pajamų kritimo baiminasi penktadalis (21 proc.) gyventojų, kai pernai tokių buvo 15 procentų. Kad pajamos didės, šiemet mano 9 proc., pernai tokių buvo 16 procentų.

„Nereikia stebėtis, kad pirmojo karantino pradžioje daugelis gyventojų pesimistiškai žvelgė į būsimą pajamų pokytį, nes net trečdalis visų užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau negu įprastai. Buvo sunku prognozuoti, kokio masto nuosmukį patirs darbo rinka. Tačiau padėtis gana greitai atsigavo, daugelio dirbančiųjų pajamos sugrįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją. „Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį net 60 proc. dirbančiųjų gavo 5 proc. ir daugiau didesnes pajamas negu prieš metus, o jos krito daugiau negu 5 proc. tik 17 proc. dirbančiųjų. Žinoma, padėtis vėl pasikeitė lapkritį, ir suprantama, kad vėl padaugėjo žmonių, kurie atsargiau žvelgia į savo pajamų pokytį artimiausiais mėnesiais“, – sako Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Net ir esant pandemijai, bendrai savo finansinę padėtį gyventojai vertina labai panašiai kaip ir pernai, ja patenkinti yra penktadalis gyventojų.

„Tai iš pirmo žvilgsnio yra stebinantis rezultatas, kad spalį gyventojai savo namų ūkio finansinę padėtį vertino labai panašiai kaip ir pernai, nors buvo pandemijos sukeltos sumaišties ir išbandymų kiekvienam namų ūkiui. Tačiau faktiniai rodikliai rodo, kad daugeliui gyventojų finansinė padėtis per metus ir neturėjo pablogėti.

Nors šiemet Lietuvoje nedarbas išaugo, bet vidutinis darbo užmokestis po mokesčių trečią ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis negu prieš metus, vidutinė senatvės pensija padidėjo 9,6 proc., infliacija spalį tesiekė 0,7 procento. Aišku, aplinkybės ir nuotaikos dėl pandemijos greitai kinta ir tikėtina, kad jei to paties gyventojų klaustume lapkričio pabaigoje ar gruodį, finansinę savo padėtį gyventojai įvertintų kiek atsargiau“, – sako T. Povilauskas.

Palyginti su laikotarpiu prieš penkerius metus, sumažėjo skurstančių namų ūkių. Gyventojų dalis, kuri dabar neturi pajamų maistui ir drabužiams, siekia 3 proc., o tų, kuriems užtenka pajamų maistui, bet nepakanka drabužiams, yra 20 procentų. Prieš penkerius metus tokių gyventojų atitinkamai buvo 6 ir 27 procentai. Tų, kurie sako, kad jiems pakanka pajamų taupyti ir įsigyti brangesnių pirkinių, per penkerius metus padidėjo nuo 18 iki 25 procentų.