Skaičiai bus mažesni
Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis aiškino, kad kalbant bendrai, asmeninių pervedimų į Lietuvą dinamika nuo 2015-ųjų iš esmės nekito ir kasmet Lietuvą iš užsienio pasiekdavo maždaug 1,1 mlrd. Eur.
Visgi šie metai, anot jo, bus kitokie, mat dėl koronaviruso pandemijos ir jos poveikio ekonomikai asmeniniai pervedimai į Lietuvą ir iš jos susitraukė.
Pirmoje šių metų pusėje, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, asmeniniai pervedimai į Lietuvą sumažėjo 35 proc., o remiantis LB duomenimis, II šių metų ketvirtį pervedimai į Lietuvą siekė 137,77 mln. Eur, kai tuo tarpu lyginant su 2019-ųjų tuo pačiu laikotarpiu sudarė 283,81 mln. Eur.
Kalbėdamas apie į Lietuvą vykdytas perlaidas M. Vilniškis svarstė, kad pasaulio ekonomikoms, o kartu ir šalims, kuriose gausu Lietuvos emigrantų, ribojant ekonominę veiklą siekiant sustabdyti pandemiją, stipriausiai buvo paveiktas paslaugų sektorius.
„Restoranų, barų, kavinių, viešbučių veikla buvo ribojama, o šiame sektoriuje dirbantys emigrantai, tikėtina, arba prarado darbą, arba dalyvavo „prastovų“ programose. Tai paveikė ir jų pajamas bei išlaidas, kurių dalis, dažnai yra ir į Lietuvą pervedami pinigai.
Šis poveikis neapsiriboja tik paslaugų sektoriumi, tačiau kitiems sektoriams pandemija smogė netiesiogiai per kritusią paklausą“, – aiškino jis.
Tiesa, pandemijos metu pervedimai iš Lietuvos į užsienį taip pat reikšmingai mažėjo.
Jie pirmoje šių metų pusėje, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, krito apie 40 proc. LB duomenys rodo, kad 2020-ųjų II ketv. iš Lietuvos į užsienį atliktos perlaidos siekė 44,93 mln. Eur, kai 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu sudarė 106,06 mln. Eur.
„Pervedimai iš Lietuvos gali būti siejami su darbuotojais iš trečiųjų šalių.
Didėjant jų skaičiui Lietuvoje 2019 metais, didėjo ir asmeninės perlaidos į trečiąsias šalis. Šiais metais, pandemijai sutrukdžius įprastą ekonominę veiklą, asmeniniai pervedimai iš Lietuvos stipriai sumažėjo, o kritimas buvo matomas ir pervedimuose į trečiąsias šalis“, – komentavo jis.
Tolimesnė asmeninių pervedimų raida, pasak ekonomisto, bus labai glaudžiai susijusi su ekonomine situacija Lietuvoje bei pasaulyje ir pandemijos raida.
„Sustabdžius pandemijos plitimą asmeninių perlaidų srautai grįžtų prie ilgo laikotarpio tendencijos, kai kas metus į Lietuvą pervedama maždaug 1 mlrd. Eur., o iš Lietuvos apie 400 mln. Eur.
Šiais metais galima tikėtis maždaug tris kartus mažesnio emigrantų perlaidų į Lietuvą srauto, o kitais metais optimistiniu scenarijumi sustabdžius viruso plitimą metų viduryje – jų atsigavimo, tačiau iki žemesnio lygio nei prieš pandemiją“, – prognozavo jis.
Mažiau gautų pinigų ekonomikos stipriai nepaveikė
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ kalbėjo, kad mažėjusios perlaidos iš užsienio didelės įtakos Lietuvos ekonomikai ir vartojimui neturėjo.
„I-ąjį šių metų pusmetį emigrantų perlaidos sudarė 357 mln. Eur, bet tuo pačiu metu gyventojų vartojimo išlaidos per I-ąjį pusm. Lietuvoje sudarė 14,1 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad jei teoriškai darome prielaidą, kad visos perlaidos buvo išleistos į vartojimą, tai tada perlaidos sudarytų tik 2,5 proc. nuo bendrų Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų, kas, realiai, didelės dramos ekonomikai ir vartojimui nedaro“, – skaičius lygino jis ir pateikė dar vieną pavyzdį.
Jo teigimu, šių metų I-ąjį pusm. lyginant su 2019 m. I-uoju pusm., emigrantų perlaidos nukrito 35 proc., o vartojimas Lietuvoje krito tik 3 proc. Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad ne emigrantų perlaidos turi esminės įtakos vartojimui. Žinoma, gal prie vartojimo kritimo ir prisidėjo, bet tikrai tai nebuvo esminė įtaka.
Esminės įtakos vartojimui turi gyventojų nuotaikos ir vartotojų lūkesčiai. Prieš porą mėnesių Lietuva buvo viena iš lyderių Europoje pagal gyventojų optimizmą ir tuo pačiu metu viena iš lyderių Europoje pagal vartojimo augimo tempą“, – sakė A. Izgorodinas.
Pandemijos poveikio nepajuto
„Revolut“ analizuodami savo klientų duomenis stebi kiek kitokias pinigų perlaidų tendencijas. Anot „Revolut“ vadovo Lietuvoje Virgilijaus Mirkės, net ir prasidėjus pasaulinei pandemijai, tarptautinių pervedimų mastas jų klientų tarpe išaugo.
„Jei lyginsime pokyčius nuo pandemijos pradžios šių metų kovą su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, transakcijų skaičius šiemet išaugo 10 proc., bendra tarptautinių pervedimų suma didėjo net 40 proc.
Vidutinė tarptautinio pervedimo į Lietuvą suma pandemijos metu siekė 476 eurus ir buvo 29 proc. didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sakė jis.
Vadovo teigimu, populiariausios valstybės, iš kurių „Revolut“ klientai Lietuvoje sulaukė tarptautinių pervedimų pandemijos įkarštyje kito nežymiai, daugiausia lėšų tiek šiemet, tiek pernai buvo pervesta iš Didžiosios Britanijos, tarp populiariausių buvo ir kitos tradicinės lietuvių emigracijos kryptys – Norvegija, Vokietija, Nyderlandai.
„Populiariausių valstybių penketuke atsirado JAV, kur šiemet pradėjome teikti savo paslaugas. Iš JAV Lietuvos gyventojai sulaukė ir didžiausių vidutinių pervedimų – vidutiniškai net po 11 tūkst. Eur. Tarp didžiausių vidutinių pervedimų į Lietuvą – ir Šveicarija bei Norvegija, atitinkamai 2020 ir 1461 Eur“, – teigė V. Mirkės.
Kalbant apie tarptautinius pervedimus iš Lietuvos, vadovas teigė, kad pandemijos metu taip pat buvo fiksuojamas jų augimas.
„Transakcijų skaičius augo net 37 proc., o bendra pervedimų suma taip pat didėjo trečdaliu, jei palyginsime su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vidutiniškai vienas tarptautinis pervedimas iš Lietuvos siekė 375 Eur, 14 proc. daugiau nei pernai. Iš Lietuvos daugiausia lėšų keliavo į Didžiąją Britaniją, JAV, Vokietiją, Austriją, Lenkiją“, – teigė jis.
