„Panašu, kad pasibaigęs karantinas ir prasidėjusi vasara leido didinti darbo pajamų apimtis ir trečiąjį ketvirtį dėl to pajamų augimas vėl grįžo į tą lygį, kurį matėme pradžioje. Pirmasis karantinas tik pristabdė pajamų augimą antrąjį ketvirtį, o trečiąjį dirbantiems visą mėnesį pajamos ir toliau augo, kaip ir metų pradžioje“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį ketvirtį siekė 1411 eurų iki mokesčių ir 900 eurų „į rankas“ – 11 proc. daugiau nei prieš metus.
Vidutinės pajamos trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.
Tuo metu nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus išaugo nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė išmoka į rankas siekė 356 eurus.
Didesnis smūgis – moterims
K. Zitikytė pastebi, jog koronaviruso krizė gali turėti didesnį neigiamą poveikį moterims. Anot jos, trečiąjį ketvirtį vyrų bedarbių skaičius išaugo 42 proc., tuo metu moterų – 70 proc. Be to, nuo metų pradžios iki rugsėjo moterų atleista 3,6 tūkst. daugiau negu priimta, tuo metu vyrų – 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.
„Sektoriuose, kuriuos labiau paveikė karantinas, moterų dirba daugiau. Daugiausiai atleista kelionių palydovų, kelionių konsultantų, viešbučių administratorių, virėjų, kur dirbančiųjų moterų dalis neretai siekia 70 procentų“, – sakė K. Zitikytė.
Analitikės teigimu, įtakos turi ir tai, kad didžiausia dalis moterų dirba ten, kur Covid-19 viruso grėsmė yra didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose.
Be to, kai pavasarį buvo mokamos ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus – daugiau nei du trečdaliai jų buvo moterys.
„Ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą.
Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.“, – pranešime spaudai cituojama K. Zitikytė.
Po pirmos karantino bangos atsigavo ne visi
Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.
Daugeliui įmonių, patyrusių COVID-19 poveikį, „Sodra“ atidėjo socialinio draudimo įmokas supaprastinta tvarka. Daugiausiai tokių įmonių, kurioms įmokos atidėtos, užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (388). Joms atidėta per 6 mln. eurų. 366 kelių transporto įmonės atidėjo 6,6 mln. eurų, 157 automobilių servisų atidėjo 1,4 mln. eurų, 153 maitinimo ir gėrimų teikėjų atidėjo 1,6 mln. eurų, 93 viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos atidėjo 2,6 mln. eurų, 68 drabužių parduotuvės atidėjo per 2 mln. eurų.
Iš viso po pirmojo karantino „Sodra“ priėmė apie 7400 sprendimų įmonėms ir savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėti apie 130 mln. eurų įsipareigojimų.
„Pajamų augimą tarp karantininiu laikotarpiu reikėtų vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Taigi tų, kas darbo vietas išsaugojo, pajamų augimas pirmojo karantino laiku buvo tik pristabdytas ir trečiąjį ketvirtį jos vėl augo, bet dalis darbuotojų darbų neteko. Apdraustųjų skaičius vis dar sumažėjęs viešbučių, kelionių ir maitinimo paslaugų įmonėse“, – teigia K. Zitikytė.