Tačiau vokiečio idėjai nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad darbas iš namų nėra privilegija, o Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pastebi, jog naujas mokestis būtų nukreiptas prieš aplinkosaugą.
Kaip veiktų
Darbo iš namų (DIN) mokesčio idėją L. Templemanas pristatė naujausiame „Deutsche Bank“ leidinio „Konzept“ numeryje.
„Mūsų ekonominė sistema nėra pajėgi prisitaikyti prie visuomenės, kuri bendrauja nuotoliniu būdu. Galintys dirbti iš namų iš to turi finansinės naudos ir turėtų būti apmokestinti tam, kad būtų galima padėti nukentėjusiems“, – rašo jis.
Analitikas nurodo į „S&P Global Markets“ tyrimą, kurio duomenimis, du trečdaliai organizacijų teigia, kad trys ketvirtadaliai jų darbuotojų gali efektyviai dirbti iš namų. „Deutsche Bank“ apklausa parodė, kad net ir po pandemijos daugiau nei pusė darbuotojų ketina dirbti iš namų 2–3 dienas per savaitę.
L. Templemano teigimu, darbo iš namų nauda nusveria kaštus. „Pastarieji susiję su stresu ir pastangomis suderinti darbą bei vaikų priežiūrą, neidealiomis namų biuro sąlygomis“, – dėsto ekonomistas.
Jis sako, kad naujasis mokestis turėtų būti taikomas tik tuomet, kai vyriausybės jau bus atšaukusios karantinus ir net rekomendacijas dirbti iš namų.
„Žinoma, dirbantys savarankiškai ir gaunantys mažas pajamas turėtų jo nemokėti“, – priduria jis.
„Mokėti turėtų darbdaviai, kurie nesuteikia nuolatinės darbo vietos arba darbuotojai (iš savo atlyginimo), kurie savanoriškai dirba iš namų“, – dėsto L. Templemanas.
Analitiko skaičiavimu, Jungtinėse Valstijose apie 55 tūkst. dolerių per metus uždirbančiam asmeniui galėtų būti taikomas papildomas 5 proc. tarifas, o tai reikštų apie 10 dolerių už dieną.
„Maždaug tiek darbuotojas išleidžia kelionei į ir iš darbo, pietums, drabužių skalbimui ir t. t. Taigi 5 proc. tarifas jų situacijos nepablogintų“, – sako jis.
2020 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje bruto vidutinis darbo užmokestis siekė 1398,5 euro, o neto – 889,2 euro.
Įvertinus neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą, darant prielaidą, kad asmuo visas darbo dienas dirbtų iš namų ir vietoje 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio pritaikius 25 proc. tarifą, išeina, kad darbuotojas „į rankas“ gautų 57,44 euro mažiau – 831,76 euro.
Dirbant tris dienas iš namų, o dvi iš biuro, alga sumažėtų 34,47 euro, iki 854,73 euro.
Bendrai, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo per dieną sumoka 13,68 euro GPM. Tarifą padidinus iki 25 proc., jis sumokėtų 2,74 euro daugiau.
Siūlo ieškoti kitų šaltinių
I. Ruginienė sutiko, kad profsąjungos paprastai pasisako už didesnį perskirstymą per biudžetą, ko, atrodytų, siekia ir „Deutsche Bank“ pasiūlymas.
„Tačiau mes už didesnius mokesčius kapitalui, o čia siūloma apmokestinti paprastą žmogų, kuris ir taip moka daugiausiai mokesčių. Jei kalbėtume, kad labiau apmokestinsime su darbu nesusijusias pajamas, milijoninius pelnus, būtų kitas reikalas“, – sakė ji.
Profsąjungų atstovė pabrėžė, kad darbas iš namų nėra privilegija.
„Kai tave išleidžia į komandiruotę – darbdavys galvoja, kad tai privilegija. Nors iš tiesų aukoji laiką su šeima, važiuoji dirbti. Jei išleistų atostogauti, tada būtų privilegija“, – sakė ji.
I. Ruginienė dar aiškino, kad net ir 3 eurai per dieną didžiajai daliai Lietuvos darbuotojų yra reikšminga suma.
„Visi darbuotojai solidariai ir sąžiningai sumoka mokesčius ir iš tų mokesčių – iš biudžeto – skiriama parama tam pačiam nukentėjusiam verslui. Milijonus pelno gaunantys verslininkai irgi galėtų solidariai prisidėti prie biudžeto, prie išmokų nukentėjusiems verslams“, – ragino ji.
Galiausiai I. Ruginienė pastebėjo, kad ne visi darbuotojai elgiasi taip, kaip galvoja „Deutsche Bank“ analitikas.
„Reikia nepamiršti, kad darbuotojai nebūtinai keliauja viešuoju transportu, gali rinktis dviratį ar eiti pėsčiomis. Dar jie gali pasiimti maisto su savimi, neina į restoranus, o valgo savo.
Nesuprantame už ką darbuotojas dar turėtų papildomai primokėti, kai jis ir taip turi dirbti nuotoliniu būdu, streso sąlygomis, naudojant savo išteklius. T. y. savo asmeninį internetą, elektrą ir visus kitus dalykus.
Realiai sutaupo tik darbdaviai. Kaip tik turėtume klausti, kaip darbuotojams turėtų būti kompensuojama. Dar galėtų būti keliamas klausimas, kad jei darbdavys sutaupo, tada jis galėtų daugiau mokėti“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Viešųjų ryšių akcija
A. Romanovskis naujo DIN pasiūlymą taip pat vertino skeptiškai.
„Tai yra utopija. Pagal turinį, tai labiau siejasi su madinga banko viešųjų ryšių akcija. Išmetama idėja, kuriai galima rasti 100 argumentų „už“ ir 100 „prieš“, – svarstė jis.
Darbdavių atstovas atkreipė dėmesį, jog L. Templemanas visiškai nekalba apie aplinkosaugos aspektą.
„Juk suprantame, kad aplinkai naudinga, kai žmonės dirba iš namų. Dėl transporto nenaudojimo, anglies dvideginio neišmetimo ir pan. Žmones reikėtų skatinti elgtis taip, o mokestis veiktų priešingai“, – sakė jis.
A. Romanovskis taip pat sakė, kad darbas iš namų nebūtinai yra privilegija.
„Gal jei esi viengungis programuotojas, tada taip. Vakaruose darbdaviai pradedantiesiems apmoka ir gyvenamąją vietą, darbo priemones, tada jie gali turėti privalumų. Pavyzdžiui, mano darbuotojai mielai dirbtų biure, o ne per nuotolį“, – sakė konfederacijos prezidentas.
Jis „Deutsche Bank“ pasiūlymą apibūdino kaip savotišką „smegenų mankštą“ pandemijos kontekste.
„Pasaulis juda ketvirtosios pramonės revoliucijos kryptimi, vyksta robotizacija. Turi galvoti, kas bus su darbuotojais, kuriuos pakeis robotai. Tada gali ateiti su tokiomis idėjomis“, – sakė A. Romanovskis.
Kaip žinia, Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos iki lapkričio 29 dienos paskelbtas karantinas, kurį ketinama pratęsti bent iki gruodžio vidurio. Jo metu rekomenduojama darbą, kai tai įmanoma, vykdyti nuotoliniu būdu.
