Antradienį iš Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų sudarytos Trišalės tarybos posėdyje aptartas minimalios mėnesinės algos diferencijavimo pagal amžių klausimą.

Tokį pasiūlymą pateikė Lietuvos verslo konfederacija.

„Lietuvos verslo konfederacija atkreipia dėmesį, nors paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje nepavyko pasiekti susitarimo dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė spalio 14 dienos posėdyje apsvarstė ir pritarė nuo 2021 metų didinti MMA 35 eurais – iki 642 eurų (neatskaičius mokesčių), minimalų valandinį atlygį – iki 3,93 euro (neatskaičius mokesčių).

Šis dydis nepriklauso nei nuo darbuotojo darbinės patirties, nei nuo jo kompetencijos. Dalis Europos šalių taikomo praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija ir kitos), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokydamiesi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai“, – siūlė konfederacija.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Mokėtų nuo 15 iki 21 metų

Posėdžiui pirmininkavusi „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad klausimas keliamas tik diskusijai. „Niekas dar nieko nesiūlo, reikia ieškoti įvairių sprendimų“, – pridūrė ji.

Pasiūlymą pristatęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad kalba apie Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos patirtis.

„Problema ta, kad jaunimo nedarbas yra milžiniškas. Čia yra visų šalių problema. Olandai pradėjo žiūrėti, kad reikia kažkaip paskatinti darbdavius atsigręžti į jaunimą. Vienintelė paskata yra finansinė.

Žinome, kad MMA yra tam tikra mokestinė prievolė, tam tikri ribojimai. Buvo pasiūlymas, kad nuo 15–16 metų amžiaus (kalbame tik apie nekvalifikuotą, žemiausios kategorijos darbą) į darbo rinką galėtų įeiti. Juk dalį laiko jie yra apmokami“, – kalbėjo jis.

A. Romanovskis po to patikslino, kad mažesnis MMA galėtų būti mokamas iki 20–21 metų amžiaus darbuotojams.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė sakė, kad klausimas aktualus, nes trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti direktyvos projektą dėl MMA.

„Iki šiol tarptautiniai socialiniai partneriai ypač priešinosi dėl dokumento formos, kad būtų ne direktyva, o rekomendacijos“, – sakė ji.

Eigirdas Sarkanas

Turėtų mažiau laiko studijoms

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pabrėžė, kad pasiūlymas būtų diskriminacija pagal amžių.

„Lietuvoje studentai darbui per savaitę skiria 33 valandas, kai Europos vidurkis yra apie 28 valandas. Lietuvoje studentai per mėnesį gauna 500 eurų pajamų. Studentai sutinka, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, bet jie yra priversti dirbti.

Su MMA diferencijavimu sudarysime sąlygas, kai studentai norėdami tas pačias pajamas, 500 eurų, turės dirbti ne 33 valandas per savaitę, o 35–40 val. ir pan.“ – įspėjo jis.

E. Sarkanas dar pastebėjo, kad A. Romanovskio minėtose šalyse yra ir paskatų studentams, ne tik mažesnė MMA.

„Pasakius A, reikia pasakyti ir B. Danijoje yra labai aiški valstybinė politika, kad dirbantys studentai (iki 20 val. per savaitę) gali gauti valstybinę paramą, kuri siekia 700 eurų. Jei dirba daugiau nei 20 val., tos paramos netenka.

Olandijoje taip pat yra grantų sistema, su kuria galima gauti paramą studijoms, apgyvendinimui ir kitiems panašiems su studijomis susijusiems dalykams. Turime diskutuoti apie kompleksinę struktūrą ir pokyčius.

Dabar susidaro įspūdis, kad darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės ir profesinių sąjungų, kad MMA neturėtų kilti, bandoma apeiti situaciją ir mažinti jauniems žmonėms“, – sakė jis.

Virtualiame posėdyje taip pat dalyvavęs D. Lavrukaitis sakė, kad Jungtinės Karalystės jaunimas savo tvarką vertina labai prastai.

Jis taip pat kritiškai įvertino teiginius apie didelį jaunimo nedarbą. „Studentai ėmė masiškai registruotis į Užimtumo tarnybą dėl 200 eurų nedarbo išmokos, taip tariamai pakilo nedarbo lygis. Rugpjūtį ir rugsėjį užsiregistravo 7 tūkst. studentų, o 97 proc. jų studijuoja pagal nuolatinę studijų formą. Kokie čia bedarbiai?“ – svarstė jis.

Studentų atstovas dar pastebėjo, kad gaudami mažesnį atlyginimą, studentai turės daugiau laiko skirti darbui, o ne studijoms.

„Dėl trumpo laikotarpio naudos – pigesnės darbo jėgos – norite turėti ateityje mažiau kvalifikuotus darbuotojus“, – sakė D. Lavrukaitis.

„Pasiūlymas prieštarauja mūsų demografinės politikos tikslams. Kaip galime sustabdyti jaunimo išvykimą į užsienį, jei kalbame ne apie didesnę, o apie mažesnę MMA?

Be to, ES 2019–2027 metų jaunimo strategijoje nurodoma, kad turi būti kovojama su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje. Taip pat išskirta, kad jaunimas kenčia dėl diskriminacijos darbo rinkoje ir reikia imtis priemonių sukurti kokybiškas darbo vietas, garantuojančias teisę į pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį.

Apskritai Europa juda priešinga kryptimi nei šis siūlymas. Jokiu būdu negali būti skatinimas darbo užmokesčio dempingas ir dirbančiųjų skurdas. Jaunimui negali būti suteikiamas netipinis statusas, dėl kurio mokamas itin mažas užmokestis“, – dėstė jis.

Eglė Radišauskienė

Pasiūlymui prieštaravo ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

„Tam, kad diferencijuotų MMA, reikėtų Darbo kodekso pakeitimo. Priminsiu, kad dar 2017 metais pakeista ir nebėra teisinio pagrindo diferencijuoti.

Mūsų galva, tai būtų diskriminacija. Juolab, kad nėra siūlomas dydis. Valstybėse, kur diferencijuojama, MMA yra labai didelis. Jei pas mus nustatytume 1 tūkst. eurų, tada būtų galima diskutuoti apie diferencijavimą“, – kalbėjo ji.