Kaip rašoma pranešime, šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad daugiau kaip 2/3 žmonių asmeninį biudžetą planuoja tik savo mintyse. Palyginus su prieš trejus metus atliktos tokios pat apklausos duomenimis, savo finansų neplanuojančių gyventojų dalis padidėjo, ir pagrindine to priežastimi įvardinamos augusios žmonių pajamos.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nepakankamas asmeninio ir šeimos biudžeto planavimas turi ir šalutinių pasekmių, viena iš jų – dažnesnis nereikalingų ar pernelyg brangių pirkinių įsigijimas.
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė pastebi, kad principai asmeninių finansų valdyme ir elgesio psichoterapijoje yra labai panašūs. Pritrūkus pinigų būtiniausioms išlaidoms ar mėnesio išlaidų sumai viršijus pajamų sumą, pirmasis žingsnis turėtų būti stabtelėjimas ir atsigręžimas atgal.
„Asmeninių finansų valdyme šis pirmasis žingsnis būtų kelių paskutinių mėnesių išlaidų peržiūrėjimas tam, kad realiai įvertintume savo finansinę situaciją. Kitas žingsnis – suskirstyti išlaidas į atskiras kategorijas, pavyzdžiui, į būtinąsias išlaidas, norų tenkinimą, neplanuotus pirkinius“, − sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak ekspertės, norint daryti apčiuopiamą pokytį, pravartu išsikelti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, kurie motyvuotų ir padėtų laikytis tvarių finansų valdymo principų.
Emocinio apsipirkimo kontrolė: savęs plakti nereikia
Psichologės, kognityvinės ir elgesio krypties psichoterapeutės Giedrės Žalytės teigimu, gyventojų pirkimui ir išlaidavimui didelės įtakos turi emocijos, ir tai yra visiškai normalus bruožas.
„Tik labai maža dalis žmonių yra itin racionalūs ar niekada nepasiduoda impulsyviam elgesiui. Tačiau mažai rasime ir tokių, kurie nuolatos impulsyviai leidžia pinigus. Dauguma mūsų esame kažkur aplink vidurį“, – sako G. Žalytė.
Jos nuomone, visiškai sustabdyti emocijomis pagrįsto pirkimo yra neįmanoma ir net nebūtina, tačiau prieš kažką perkant visuomet sveikintina skirti bent minutėlę apgalvoti savo veiksmus.
J. Bagdanavičiūtė pažymi, kad ieškant piniginės ar mokėjimo kortelės, reikėtų paklausti savęs, ar šis pirkinys netrukdo pasiekti nusistatytų finansinių tikslų.
„Jeigu išleidžiama tiek, kad, tarkim, ketinimas įsigyti būstą yra vis atidedamas „geresniems laikams“ ar nepavyksta išvykti į išsvajotą kelionę, tada galbūt reikėtų to atsisakyti. Tikslai išties padeda suvokti, ar visos išlaidos yra būtinos, kur galima paieškoti pigesnių ar net nemokamų alternatyvų“, – sako „Swedbank“ ekspertė.
Siekiant išlaikyti balansą tarp sveiko savęs palepinimo ir taupymo ilgalaikiams tikslams, labai svarbu savęs nekankinti. Itin griežtas režimas, norint suvaldyti savo pirkinius, dažniausiai tiesiog trukdo. Išsikėlus labai aukštus reikalavimus ir jų vėliau nepateisinus, atsiranda pyktis ant savęs, o jis tik apsunkina elgsenos pokyčius.
„Su savimi reikėtų tartis kaip su geru draugu. Pagalvokite, kodėl jūs norite mažiau išlaidauti, galbūt kaupiate būstui, svarbiam pirkiniui ar kitam tikslui. Savo tikslą taip pat galite vizualizuoti. Tai primins, dėl ko jūs dirbate ir atbaidys nuo spontaniškų pirkinių“, – sako psichologė G. Žalytė.
Susidėlioti išlaidų planą gali padėti daugybė išmanių biudžeto valdymo priemonių – nuo interneto banke esančių įrankių, kaip „Mano biudžetas“ iki įvairių telefono programėlių ar tiesiog paprastos excel lentelės.
Trys emocinio išlaidavimo tipai − kuriam priklausote jūs
Racionaliai apgalvoti visų savo veiksmų yra beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas galime lavinti įgūdžius, kurie padės kontroliuoti elgesį ir išvengti lengvabūdiško išlaidavimo. Elgesį, kuomet perkame vedini savo emocijų, o ne racionaliai apgalvotų poreikių, galima suskirstyti į tris grupes: greito apdovanojimo troškimas, siekis savo statusą įrodyti daiktais bei noras atpirkti savo kaltę vertingais pirkiniais.
„Pirmuoju atveju žmogus, pavyzdžiui, po ilgos darbo dienos nori save palepinti. Toks impulsyvus pirkimas gali labiau pasireikšti artėjant savaitės galui, kai jaučiamės labiausiai nuvargę. Norint suvaldyti impulsyvų norą apsipirkti, reikia valios, tačiau valia yra išsenkantis resursas, kuris šiuo atveju ir pakiša koją“, – pasakoja psichologė G. Žalytė.
Noras save lyginti su kitais yra taip pat daugeliui mūsų būdingas elgesio bruožas. „Šiais laikais tokį elgesį ypač paskatina socialiniai tinklai. Mes lyginame save su senais draugais, klasiokais, kursiokais, žmonėmis, su kuriais kažkuriuo metu stovėjome ant to paties laiptelio. Šioje situacijoje labai svarbu įvertinti bendrą situacijos kontekstą. Dažnai nuotrauka socialiniuose tinkluose pasako labai mažai apie konkrečią situaciją ir mes nežinome, kokie finansiniai įsipareigojimai slypi už jos“, – teigia psichologė.
Pasak G. Žalytės, trečiasis išlaidavimo tipas dažniausiai būdingas skubantiems tėvams. Darbuose paskendę ir savo įsipareigojimų negalintys įvykdyti tėvai savo laiką, neskirtą vaikams, bando atsverti greitais pirkiniais. Jie žino, kad tam tikras žaislas ar kitoks daiktas suteiks jų vaikams džiaugsmo, ir taip tarsi bando atsilyginti už prarastą laiką.
Vis dėlto psichologė pataria tokioje situacijoje neskubėti pirkti ir geriau skirti laiko vaikui paaiškinti, kodėl jie negalėjo tuo metu būti kartu su vaiku.
