Balnis: mokėjimo grafikus reikėtų peržiūrėti

Didžiausio šalyje restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis Delfi pasakoja, kad pasinaudojo galimybe per pandemiją atidėti paskolos įmokų mokėjimą bankui.

„Dalį iš valstybės pasiskolinome, su bankais turime paskolų tik su nekilnojamojo turto objektais, restoranų verslas neturi. Daliniai grąžinimai yra atidėti, bet mūsų atidėjimo periodas dar nesibaigė. Kai jis baigsis, mokėsime toliau pagal grafikus“, – sako G. Balnis.

Paklaustas, ar pasibaigus kredito atostogoms, restoranų verslas turės, iš ko mokėti paskolą, pašnekovas tikina, kad sunku atsakyti, tačiau mano, kad bankai galėtų pratęsti įmokų grąžinimą dar pusei metų.

„Tikrai reikėtų svarstyti, kad bankai atidėtų įmokų grąžinimą dar 6 mėnesiams. Pavasarį atrodė, kad 6 mėnesiai – pakankamas laikotarpis, o dabar matosi, kad tuos grafikus reikėtų peržiūrėti“, – sako G. Balnis.

Pašnekovas tikina, kad restoranų versle situacija blogėja, nes didėja viruso plitimas, mažėja klientų srautai, o apyvartos priklauso nuo miesto.

„Kur didesnės koronaviruso bangos – Radviliškyje, Šiauliuose, – labiau sureagavo (apyvartos – Delfi). Prisideda nuotolinis darbas, todėl žmonės, be abejo, daugiau namuose būna“, – apibendrina jis.

Gediminas Balnis

Grąžino paskolą, bet kompensacijos negavo

Viešbučių tinklas „Centrum Hotels“ susidūrė su kitokia situacija. Kaip pasakoja trijų viešbučių vadovas Artūras Vainora, įmonė anksčiau laiko bankui grąžino turėtą paskolą, tačiau valstybės pagalbos nesulaukė.

„Turime investicinę paskolą. Kadangi ne tokiai krizei ruošėmės, paskolą grąžinome anksčiau laiko, tai leido mūsų sutartis. (...) Palūkanas turime mokėti. Jei būtume negrąžinę paskolos anksčiau, nei reikėjo, bankas mums būtų atidėjęs mokėjimus, ir iš valstybės būtume gavę kompensaciją. „Invega“ nekompensuoja palūkanų, nes yra sąlyga, kad 6 mėnesiams turi būti atidėta paskola“, – pasakoja A. Vainora.

Pašnekovas pažymi, kad šiuo metu veikia tik vienas viešbutis Vilniuje, kiti du – uždaryti.

„Jeigu vasarą – liepą ir rugpjūtį – buvo optimizmo, tai dabar užimtumas labai kritęs, verslas nevažiuoja, tik lietuvių turistai. Viską bandome: biurams nuomoti, siūlome ilgalaikę nuomą, studentams, žiūrime visus įmanomus dalykus“, – sako jis.

Dubnikovas: neišnykusios bendrovės gali sukurti daugiau bėdų ateityje

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas pažymi, kad bankų panaudotas instrumentas – moratoriumas – buvo itin efektyvus pačioje pandemijos pradžioje, tačiau esą negalima tikėtis, kad jis bus amžinas. Todėl verslams, kurie šia paslauga naudojosi, teks grįžti į realų pasaulį.

„Nuo tada, kai ši parama startavo, paaiškėjo dalykų, kurių nežinojome. Ekonomikos nuosmukis buvo gerokai mažesnis, nei visi tikėjosi. Tai reiškia, kad daliai verslų, kurie pasinaudojo šia galimybe, šios paslaugos net ir nereikia. Kitai daliai probleminių sektorių verslų, kurie naudojosi atidėjimais, bus labai sunku, jeigu nebegalės atidėti mokėjimo. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pamatysime bankrotų“, – komentuoja M. Dubnikovas.

Anot pašnekovo, galima kalbėti apie dešimtis procentų labiausiai COVID-19 paveiktų sektorių – viešbučių, restoranų, maitinimo ir turizmo – bendrovių, kurios greičiausiai bankams nieko nebegrąžins, o pradės bankroto procedūras.

Tiesa, prie to gali prisidėti ir savotiškais bankais tapusios „Sodra“ ir VMI, kurios taip pat įmonėms atidėjo mokesčių mokėjimus. Po šių lengvatų atšaukimo, anot finansų analitiko, dalis verslų bankrutuos. Priemonių atitraukimas Lietuvoje esą parodys realią padėtį, kuri šiandien yra užmaskuota.

„Didelė dalis verslų gyvena kaip praėjusiais metais arba netgi geriau, nes nepatyrėme tokios didelės bangos. Probleminiams sektoriams moratoriumo „Sodros“ ir VMI lengvatų pabaiga atidengs situaciją, kurią šiuo metu turime paslėptą. Dėl to pamatysime ir darbuotojų atleidimų, ir įmonių bankrotų“, – pažymi LVK viceprezidentas.

Marius Dubnikovas

Tačiau, kaip pažymi, bankrotai savaime nėra blogai. Ankstyvas įmonių bankrotas lems, kad jos visiems kitiems veikiantiems subjektams nesukurs įsipareigojimų ir netaps ekonominiais židiniais, kurie degina aplinkines bendroves.

„Suzombėjusių įmonių, kurios nemoka mokesčių, neaptarnauja savo paskolos, sistemoje nėra labai gerai turėti. Bendrovių, kurios pasitrauks iš rinkos, vietą užims kitos, galbūt stipresnės ir inovatyvesnės, prisitaikiusios prie šios dienos realijų“, – tikina M. Dubnikovas.

Apibendrindamas pašnekovas sako, kad vertinant šiandienos ekonominę situaciją, bankų moratoriumo nereikėtų pratęsti, mat situacija nėra tokia bloga, kaip buvo galima tikėtis. Finansų analitikas įsitikinęs, kad pats laikas atitraukti lengvatines priemones, nes neišnykusios bendrovės gali sukurti daugiau bėdų ateityje.

„Nesant tokiai blogai situacijai, nereikia naudoti specifinių priemonių, nes tai rinką pratina prie ne rinkos sąlygų žaidimo. Tokius stiprius instrumentus kaip moratoriumas, „Sodros“ įmokų ir VMI mokesčių atidėjimas reikėtų pasilikti vėlesniam laikui. Matome viruso paūmėjimą – susirgimų skaičius didėja, gali būti kad šių priemonių reikės po metų ar po pusmečio, jei situacija pablogėtų.

Išsisukome nepralošę mūšio, bet karas vis dar vyksta, šovinius reikia pasisaugoti paskutiniam akordui. Jei naudosimės lengvatinėmis priemonėmis, ir paaiškės, kad situacija dar blogėja, gali būti, kad prikursime ne visiškai sveikų bendrovių ir jas išlaikysime. Gyvendamos lengvatinėmis sąlygomis tokios įmonės gali toliau kurti įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams, valstybei, partneriams ir bankams“, – komentuoja LVK viceprezidentas.

LPK: nukentėjusiųjų sąraše gali atsirasti ir kitų sektorių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas pritaria, kad pirminiame krizės etape galimybė verslui atidėti VMI, „Sodros“ ar kreditų bankams įmokas buvo viena taikliausių pagalbos priemonių, suveikusi kaip gryno oro gurkšnis. Tai įmonėms esą leido laimėti laiko bei susiorientuoti dėl tolesnių veiksmų.

„Atsiradus šiokiam tokiam apibrėžtumui, šia priemone daugelis verslo įmonių sąmoningai nebesinaudojo ar net lėšas grąžino. Tą rodo ir VMI surenkamų mokesčių statistika. Tačiau dabar verslas pateko į savotiškas žirkles: iš vienos pusės valstybės parama baigiasi, verslas yra skatinamas pradėti grąžinti atidėtus mokesčius bei paskolas, o iš kitos pusės susiduriama su sparčiai prastėjančių ekonomikos lūkesčių pasekmėmis. Oficiali statistika to pilnai dar neatspindi.

Verslas supranta, kad pažadėtų ES skatinimo programų paketų dar reikės sulaukti, o COVID-19 keliami iššūkiai taip pat niekur nedingo. Todėl darbdavių organizacijos vieningai paragino politikus artimiausiu metu susilaikyti tiek nuo skuboto minimalios mėnesio algos kėlimo, tiek nuo paramos atskiriems problematiškiausiems sektoriams nutraukimo“, – komentuoja LPK viceprezidentas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

M. Gudauskas priduria, kad situacija išlieka įtempta ir, priklausomai nuo to, kiek šis neapibrėžtumas tęsis, be labiausiai pažeistų turizmo, apgyvendinimo, aviacijos verslo šakų, nukentėjusiųjų sąraše gali pradėti rikiuotis visa eilė kitų, nuo pramonės lūkesčių ir finansavimo priklausomų, ekonomikos sektorių.

Smulkus verslas paskolų neatidėjo

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad mažos ir labai mažos įmonės nepasinaudojo galimybe atidėti įmokų mokėjimus bankams, nes bankai smulkiojo verslo esą nefinansavo.

„Jei pažiūrėtume kreivę, kaip finansuotas smulkusis verslas – labai mažos ir mažos įmonės, – ji guli nulinėje pozicijoje. (...) Skolų atidėjimai skirti stambiam verslui, nes smulkios įmonės vertėsi be paskolų. Šia priemone pasinaudojo iki 3 proc. mažų įmonių, o labai mažos įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, praktiškai visiškai nepasinaudojo“, – pažymi D. Matukienė.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus antrina, kad rajono smulkus verslas neturėjo daug paskolų, tačiau kai kurioms įmonėms teko atidėti įmokų mokėjimą bankams.

„Mano kolegos, žmonės su patirtimi, ne vienerius metus dirbę versle, stengiasi išvengti paskolų. (...) Mūsų rajone nedaug kas pasiėmė (paskolas – Delfi), kiek teko kalbėti, kai kurios mokėjimus atidėjo“, – sako jis.

Paklaustas, iš kokių lėšų įmonės mokės įmokas bankams, kai baigsis kredito atostogos, pašnekovas įvardija sukauptas lėšas: „Ilgesnį laiką dirbanti įmonė yra sukaupusi lėšų – tiek apyvartinių, gautų per išmokas ar asmeninės lėšos. Blogiausiu atveju naudoja asmenines lėšas. Verslai gali išsilaikyti tam tikrą periodą, bet jis yra ribotas. Po to gali būti nelabai gerų dalykų, pasibaigiančių verslo nutraukimu.“

Dėl karantino daugelio pajamos sumažėjo.
Foto: Shutterstock

Anot Jurbarko rajono verslininkų atstovo, jei nebus pratęstas paskolos įmokų atidėjimo terminas, šios prisidės prie susikaupusių skolų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Bendrovės vadovas, kuris turi daugiau patirties, stengsis, kad visi dalykai (skolos „Sodrai“, VMI ir bankui – Delfi) nesusikauptų, nes tai gali būti tiksinti bomba, kuri gali sprogti. Jis ieškos kitokių būdų, kaip to išvengti“, – teigia G. Stoškus.

LBA: moratoriumas nebus pratęstas

Kaip pažymi laikinasis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Aidas Budrys, pasibaigus moratoriumo taikymo laikotarpiui, finansų ir kredito įstaigų pozicija nesikeičia. Šalyje veikiantys bankai esą yra pasirengę ir toliau padėti klientams įveikti galimus finansinius sunkumus, atsiradusius dėl pandemijos. Anot jo, svarbiausia – neatidėlioti kreipimosi į savo finansų partnerį, jeigu situacija prastėtų. Kredito įstaiga esą išnagrinės situaciją ir pasiūlys galimus sprendimus individualia tvarka.

A. Budrys pažymi, kad dėl skirtingo atidėjimo laikotarpio kredito atostogos įmonėms baigiasi skirtingu metu – kai kurie klientai jau yra grįžę prie įprasto įmokų grąžinimo, kiti dar turi laiko tam pasiruošti. Vis dėlto, anot jo, požymių, kad reikėtų dar vieno moratoriumo pratęsimo, rinkoje nebuvo pastebima.

„Verslo paskolų moratoriumas buvo sudaręs galimybę greitai ir sklandžiai aptarnauti didesnį klientų, norinčių laikinai atidėti įsipareigojimų grąžinimą, srautą, ir vasarą buvo pratęstas iki rugsėjo pabaigos. Lietuvoje prašymų atidėti įmokų grąžinimą skaičius buvo didžiausias pirmaisiais karantino mėnesiais, o vėliau sumažėjo. Šiuo metu jų skaičius tebėra santykinai žemas“, – kodėl nebesvarstoma pratęsti moratoriumo, aiškina pašnekovas ir priduria, kad, jeigu atsakingas ir tvariai veikiantis verslas galės ir toliau dirbti įprastu režimu, liūdnų scenarijų turėtų būti išvengta.

Bankas kelionių organizatoriui pratęsė paskolos įmokų atidėjimo terminą

Vis dėlto vieno didžiausių Baltijos regione kelionių organizatoriaus „Novaturas“ pavyzdys rodo, kad net ir besibaigiant paskolos mokėjimo atidėjimo terminui, su bankais susitarti įmanoma. Grupė antradienį su „Luminor“ banku susitarė dėl ilgalaikės 6 mln. eurų paskolos mokėjimo atidėjimo dar ilgesniam terminui ir overdrafto (liet. kredito limito banko sąskaitoje) pratęsimo.

Gegužės pabaigoje skelbta, kad „Novaturo“ ilgalaikės paskolos dalinių grąžinimų pradžia atidėta iki lapkričio mėnesio, o overdrafto limitas pratęstas iki spalio pabaigos. Dabar grupės paskolos dalinių grąžinimų pradžia atidėta penkiems mėnesiams iki kitų metų kovo pabaigos. Iki šio termino pratęstas ir 5,6 mln. eurų overdrafto limitas, kuris dabar siekia 3,6 mln. eurų.

„Novaturo“ finansų direktorius Tomas Staškūnas Delfi pažymi, kad vasaros mėnesiais „Novaturo“ grupės mastu pajamos krito daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Todėl valdydama situaciją šiuo sudėtingu periodu įmonių grupė turėjo imtis ne tik griežto kaštų valdymo, bet ir tartis su bankais bei Baltijos šalių valstybinėmis institucijomis dėl galimos paramos įmonės likvidumui užtikrinti.

„Gegužės mėnesį Latvijoje pasirašėme sutartį su valstybine paskolų garantijų programa „Altum“ dėl 3-ejų metų trukmės lengvatinės 1 mln. eurų vertės paskolos. Birželio mėnesį Lietuvoje susitarėme dėl 5 mln. eurų ilgalaikės paskolos, pagal „Invega“ priemonę „Garantijos portfelinėms paskoloms“. Šias paskolas naudojome tiek įvairioms likvidumo priemonės įgyvendinti grupės mastu, tiek ir pradėti atsiskaitymus su keliautojais, kurių kelionės dėl COVID-19 buvo atšauktos.

Lietuvoje papildomai atsiskaitymams susitarėme dėl ilgalaikės 1 mln. Eur paskolos (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei „Invegos“ skatinamoji finansinė priemonė), kuri leido patenkinti dalies klientų interesus. Šiai dienai grupės mastu keliautojams esame grąžinę apie 4,8 mln. eurų. Papildomai prašymų grąžinti pinigus dar turime apie 2,5 mln. sumai, kurios didžiąją dalį sudaro keliautojų iš Lietuvos prašymai grąžinti pinigus.

Džiaugiamės, kad šią savaitę susitarėme su banku dėl ilgalaikės paskolos įmokų atidėjimo bei overdrafto pratęsimo. Visos išvardytos priemonės leidžia mums užtikrinti veiklos tęstinumą, kol galėsime vykdyti labiau tvarią veiklą bei vykdyti savo įsipareigojimus keliautojams“, – komentuoja „Novaturo“ finansų direktorius.

LBA duomenimis, įmokų atidėjimo galimybe nuo pavasario iki rugsėjo pabaigos iš viso pasinaudojo beveik 3 tūkst. įmonių. Joms atidėtų įsipareigojimų bendra vertė siekia per 1 mlrd. eurų. Įmokų atidėjimo galimybėmis daugiau naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės, dirbančios transporto ir komercijos srityse.