P. Vėgėlė Danijoje gyvena jau daugiau nei 10 metų. Bankininko išsilavinimą turintis vyras sukūrė elektroninės prekybos platformą RVLhub.com, kuri, kaip tiki, padeda kovoti su plačiai pasaulyje paplitusia kainų diskriminacija, keičia įpročius, kaip gyventojai apsiperka internetu, ir kaip įmonės parduoda savo prekes ar paslaugas.
Kaina nustatoma pagal renkamą privačią informaciją
„Dabartinėje visuomenėje visi įsivaizduojame kainą kaip neginčijamą fiksuotą skaičių, kuris nustatytas parduotuvėje, ir jo negalima keisti. Tai – netiesa. Kaina – suma, už kurią pirkėjas nori pirkti, ir pardavėjas nori parduoti. Tai turi būti naudinga abiem pusėms.
Tačiau šiuo metu viskas yra pristatoma masiniams pardavimams, ir kainos fiksuojamos, nes taip – tiesiog lengviau ir efektyviau. Tuo metu internete nelabai pasiderėsi. Tik įėjus į autoservisą ir gyvai pabendravus, dažnai galima pasiderėti dėl sąlygų ir kainos“, – sako P. Vėgėlė.
Jis pažymi, kad vartotojų profiliai, pagal kuriuos ir nustatoma, kuris pirkėjas yra pasiryžęs sumokėti daugiau, dažnai nustatomi pagal internetu renkamą privačią informaciją. Ją įmonės renka, savo svetainėse pasitelkę slapukus (angl. Cookies).
Po apsilankymo interneto svetainėje slapukas ir toliau seka, ko jūs ieškote internete, kokiais produktais ar paslaugomis domitės. Informacijos rinkimas neretai gali prieiti iki tokių smulkmenų kaip jūsų skonis spalvai ar tam tikram dizainui.
Tai nereiškia, kad visa ši informacija yra renkama, nes dažnai skirtingos svetainės vartotojų analizei renkasi skirtingus kriterijus. Vienos gali rinkti informaciją, iš kokio įrenginio jungiamasi – ar tai planšetė, ar mobilusis telefonas. Kitos stebi vartotojų elgesį pirkimo metu, o trečios – jūsų buvimo vietą.
Kitas pavyzdys, anot P. Vėgėlės, ryškiausiai pastebimas turizmo rinkoje. Viešbučio ar automobilio nuomai ieškančiam vartotojui bus rodoma skirtinga kaina, priklausomai nuo buvimo vietos, iš kurios jis vykdo paiešką. O, tarkim, ieškant skrydžio bilietų, kiekvieną dieną vis atsidarant tuos pačius skrydžius, kainos atitinkamai didės. Vartotojų elgesys yra analizuojamas, tad jei asmuo domisi bilietais, nepaisant kainos pokyčių, jis vis tiek juos įsigis.
Pašnekovas pateikė dar vieną pavyzdį: „Įsivaizduokime situaciją, kad ateinate su draugu į fizinę parduotuvę ir norite nusipirkti kompiuterį. Atėjęs prie prekystalio jūs sumokate 1000 Eur, nes pardavėjas žino, kad jūs turite daugiau pinigų, perkate dažnai ir dėl to galite sumokėti daugiau.
Tačiau jūsų draugui padėjus tą patį kompiuterį ant prekystalio, pardavėjas nurodo tik 500 Eur, nes turi informacijos, kad šio vartotojo pajamos – daug žemesnės už jūsų, ir jis beveik niekada neperka kompiuterių. Nors tokiai situacijai beveik ir nėra šansų atsitikti realiame gyvenime, tačiau tai iliustruoja dabartinę kasdienybę virtualioje apsipirkinėjimo erdvėje.“
RVLhub.com platformos įkūrėjas priduria prieš porą metų radęs tyrimą, kurio metu buvo apžvelgiamas produkto kainų svyravimas per mėnesį vienoje didžiausių pasaulyje e. parduotuvių. Rezultatas esą nenustebino, o tik įrodė, kad vienas žmogus, apsilankęs svetainėje, gali matyti aukštesnę kainą negu kitas, nors abu perka lygiai tokį patį produktą.
Anot jo, dauguma didžiausių prekybos tinklų, kelionių agentūrų ir kt. sričių įmonių internete manipuliuoja kainomis ir produktą parduoda už tiek, kiek žino, kad pirkėjas išgalės sumokėti.
„Manau, daugelis jaustųsi apgauti, išleidę daugiau už tą patį produktą vien todėl, kad įmonė žinojo, kad žmogus turi aukštesnes pajamas ar yra linkęs išleisti daugiau tam tikrai produktų grupei“, – pažymi P. Vėgėlė.
„Einant į fizinę parduotuvę, galima pasitikėti, kad gausite dažniausiai tą pačią kainą kaip ir kitas pirkėjas. Visose parduotuvėse yra lojalumo programos, suteikiančios nuolaidų, o didžioji dalis žmonių nežino, kad galima derėtis ir paprastose prekių parduotuvėse, kuriose dažnai pasiūloma papildoma nuolaida“, – sako jis.
Kaip įmonės renka duomenis apie jus?
Anot jo, atsiranda vis įmantresnių būdų, kaip el. parduotuvės pritraukia daugiau pirkėjų. Vienas iš jų – slapukai. Jei pavyzdžiui, per „Google“ paiešką ieškote dviračio, tai bent per kitas 14 dienų jums bus pateikti dviračių pasiūlymai visose socialinės žiniasklaidos vietose, kuriose esate užsiregistravę.
„Akivaizdu, kad šie duomenys naudojami pagal mūsų elgesį internete, ir tai vyksta, nepaisant įstatymų pakeitimo, kai žmonės patys turi nurodyti, kuriuos slapukus jie priims, įeidami į svetainę. Vienintelė problema yra ta, kad dauguma žmonių priima visus slapukus, nes, jei jų nepriims, svetainėje neturės tam tikro turinio arba negalės prieiti prie svetainės, todėl nenorėdami prarasti prieigos jie sutiks su slapukais“, – aiškina pašnekovas.
Tokie interneto gigantai kaip „Facebook“, „Google“ ar „Amazon“, anot jo, uždirba iš mūsų duomenų: „Įdomiausia, kad galvojame apie „Google“ kaip nemokamą svetainę informacijos paieškai, tačiau įrašydami, ko ieškome ir spausdami ant skirtingų svetainių „Google“ paieškoje, parduodame savo elgsenos informaciją už dyką. Iš šios informacijos technologijų gigantai susikrovė milijardus. Taip pat veikia ir „Facebook“ bei „Amazon“.
Algoritmai sprendžia, kokias naujienas skaitysime per feisbuką, ir pateikia tą, ką norime matyti, kad tik ištrauktų kuo daugiau mūsų dėmesio. Dėmesys yra nauja duomenų valiuta. O jeigu jau žinai, ko tau šiuo metu reikia, ir ieškai tik brangesnių produktų, akivaizdu, kad pateikus patrauklesnį pasiūlymą, jūs tai nupirksite.“
Tokiu pačiu principu esą veikia ir kainų lyginimo svetainės. Kaip pasakoja P. Vėgėlė, įmonės moka pinigus, kad atsirastų kainų lyginimo svetainių paieškoje, kur kainos dažniausiai rodomos mažesnės, nei tiesiogiai užėjus į oficialią įmonės svetainę. Kainų lyginimo portalai esą uždirba iš įmonių reklamos kaip ir „Google“, todėl jie prisideda prie dar didesnės kainų manipuliacijos problemos.
„Danijoje, kur gyvenu, pirkėjai dažnai naudojasi kainų lyginimo svetainėmis. Šių svetainių verslo modelis paremtas „Google“ principu – kainomis yra manipuliuoja, todėl dažnai tiesiogiai nuėjus į produkto svetainę ir ieškant to paties produkto per kainų lyginimo svetainę, tuo pačiu metu tam pačiam produktui pamatysite dvi skirtingas kainas. Tai gali būti ir kelių šimtų eurų skirtumas“, – sako e. komercijos startuolio įkūrėjas.
Kainomis manipuliuoja be jokių pasekmių
Anot jo, šiuo metu yra tik du pagrindiniai būdai, kurie iš dalies gali padėti suvaldyti kainų skaidrumą rinkose. Pirmas būdas – įstatymiškai, pavyzdžiui, kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar kitas institucijas, tačiau baudos esą yra tokios retos ir mažos, kad įmonėms tai nieko nereiškia.
Antras būdas, anot jo, – palikti blogą atsiliepimą įmonės puslapyje, tačiau tai nekeičia situacijos, pirkėjas lieka apgautas, nusivylęs, o įmonė beveik neatkreipia į tai dėmesio ir toliau elgiasi taip pat.
„Įmonės gali užsiimti kainų manipuliacija praktiškai be jokių pasekmių, o vargšas vartotojas nuo to kenčia ir yra toliau klaidinamas įvairiais išpardavimais, pavyzdžiui, per Juodąjį penktadienį ar kitas šventes“, – sako P. Vėgėlė ir priduria, kad vertinant kainų lyginimo svetainių istorinę statistiką, kainos prieš šventes išties būna užkeliamos, vartotojui sudarant didelės akcijos įvaizdį.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo sekimo internete?
Paklaustas, ar dar įmanoma šiais laikais apsisaugoti nuo sekimo internete, pašnekovas tikina, kad tokių būdų nėra daug. Pavyzdžiui, nematomas naršyklės „Incognito“ režimas gali padėti apsipirkti internete dažniausiai tik tuomet, jeigu perkamo daikto kaina nustatoma pagal vietovę.
Taip pat yra ir tokios paslaugos kaip virtualaus privataus tinklo (angl. VPN – Virtual Private Network) keitimas, siekiant pakeisti vietovę, iš kurios naršoma. Tačiau ši paslauga yra mokama, tad čia kyla klausimų, kodėl vartotojas turi mokėti už tai, kad yra sekamas ir analizuojamas.
Su tikslu kurti skaidrią e. komercijos rinką lietuvis sukūrė startuolį RVLhub.com. Anot jo, el. prekybos platforma iš esmės keičia įpročius, kaip vartotojai apsiperka internetu ir kaip įmonės parduoda savo prekes ar paslaugas.
„Kiek bandėme ieškoti, panašių skaidrią e. komercijos rinką kuriančių startuolių neteko sutikti. Manome, kad tai yra sudėtinga užduotis stengiantis pakeisti rinką į gerąją pusę, todėl ir nėra daug alternatyvų“, – pasakoja jis.
Savo profilį svetainėje susikūrę pirkėjai gali pateikti užklausas dėl produktų, kuriems savo profilius turinčios įmonės gali pateikti savo asmeninius pasiūlymus atgal. Šioje svetainėje nėra nė vieno produkto ir nė vienos kainos. Prekių paieška veikia visai kitu principu – pats pirkėjas užklausia savo norimo produkto ir įrašo savo norimą kainą. Vyksta tiesioginė įmonių konkurencija pateikti geriausią pasiūlymą, todėl įmonės dydis, reklamos biudžetas ar „Google“ esą nebeturi reikšmės.
„Jei noriu naujo telefono, paieškoje įvedu specifikacijas, kurių noriu turėti savo telefone, taip pat galiu įvesti tam tikrą kainą, kurią noriu sumokėti už šį telefoną. Jei tiksliai žinau, kokio telefono noriu, galiu įkelti paveikslėlį ir tarkim paprašyti 20 proc. nuolaidos.
Įmonės, prekiaujančios elektronikos prekėmis, gaus pranešimą apie užklausą ir turės per 24 valandas pateikti asmeninį pasiūlymą. Galiu gauti iš viso iki penkių pasiūlymų, jie galioja 24 valandas. Jei man patinka vienas iš pasiūlymų, galiu jį priimti. Tada įmonė gauna mano el. paštą ir susisiekia dėl sandorio. Jei man nepatinka nė vienas pasiūlymas, galiu juos visus atmesti ir sukurti naują užklausą“, – apie platformos veikimo principą pasakoja jos įkūrėjas.
„Mūsų e. komercijos analizės rodo, kad žmonės nebeturi laiko ieškoti geriausių pasiūlymų ir prekių įmonių svetainėse, nori asmeniškumo bei kaip niekad smarkiai taupo. Būtent ši krizė privertė žmones ieškoti daug paprastesnio ir taupesnio būdo apsipirkti internetu“, – pažymi P. Vėgėlė ir tikisi, kad jo startuolis taps ateities skaidrios prekybos pradininku.
