Ledai pajudėjo?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį (rugsėjo 16 d.) pareiškė, kad Komisija netrukus pateiks pasiūlymų dėl MMA visoje ES.

„Dempinguojami atlyginimai atima iš darbo orumą, baudžia verslininką, kuris moka padorius atlyginimus, ir iškraipo sąžiningą konkurenciją bendroje rinkoje, – metiniame pranešime teigė U. von der Leyen. – Todėl Komisija pateiks teisinį pasiūlymą, kuris padės valstybėms narėms nustatyti minimalių atlyginimų rėmus. Kiekvienas privalo turėti teisę gauti minimalų atlyginimą tiek per kolektyvinius susitarimus, tiek esant nustatytoms minimalioms algoms.“

Diskusijos dėl „ES minimumo“ vyksta jau senokai ir jį įtvirtinti buvo vienas iš Komisijos pažadų dar pačioje veiklos pradžioje.

Dempinguojami atlyginimai atima iš darbo orumą, baudžia verslininką, kuris moka padorius atlyginimus, ir iškraipo sąžiningą konkurenciją bendroje rinkoje.
Ursula von der Leyen

„Tai buvo Komisijos įsipareigojimas pradedant darbą. Ji akcentavo, kad tai – šalių narių kompetencijos reikalas. Tai galbūt daugiau simbolinis raginimas, bet metodiniai, rekomendaciniai dalykai bus pateikti artimiausiu metu. Matyt, šalys narės galės svarstyti ir daugiau diskutuoti apie tai. Dėmesys, šiandien skirtas, manau tikrai buvo svarbus ir reikalingas. Tikiuosi, kad bus postūmių“, – Delfi komentavo Komisijos pirmininkės pranešimą europarlamentaras, ekonomistas Stasys Jakeliūnas.

Ko bijo skandinavai?

Antradienį Europos Komisija pristatė tradicinę Įdarbinimo ir socialinio vystymosi Europoje apžvalgą, kurioje pažymėta, jog MMA įtvirtinimas sumažina skurdo riziką, suteikia darbuotojams galimybių pasididinti atlyginimą, įsitraukti į darbo rinką bei apsaugoti darbuotojus krizių, tokių kaip COVID-19 atveju, metu.

Šiuo metu iš 27 ES valstybių 21 šalis (tarp jų – ir Lietuva) taiko nustatytą MMA, o 6-iose iš jų minimumas nustatomas kolektyvinių derybų būdu. Nustatytas minimumas įvairiose šalyse narėse skiriasi net keletą kartų. Tarkime, Lietuvoje MMA (iki mokesčių) – 607 eurai, didžiausia MMA yra Liuksemburge – net 2142 eurai, Belgijoje ir Vokietijoje – apie 1600 eurų, o mažiausias minimumas – Bulgarijoje (312 eurų) ir Latvijoje (430 eurų). Eurostatas nepateikia MMA šalyse, kuriose ši nustatoma kolektyvinių derybų būdu (pvz., Švedija, Danija).

Būtent Skandinavijos šalys iki šiol ir buvo tos, kurios labiausiai priešinosi, kad MMA būtų nustatyta visoje ES. Viena iš priežasčių – kolektyvinių derybų tradicija, kuri egzistuoja ir puikiai veikia maždaug šimtmetį.

„Aš stipriai pasisakau už kolektyvines derybas ir bus atsižvelgta į nacionalines kompetencijas bei tradicijas“, – žadėjo Komisijos pirmininkė.

Skandinavai taip pat baiminasi, kad Komisijos pasiūlymas sumažins kartelę, ir jiems bus sunkiau išsiderėti dabartinius atlyginimus, kurie, kaip žinia, yra vieni didžiausių ES. Rytų europiečiai, savo ruožtu, tikriausiai tikisi, kad Komisijos pasiūlymas pakels jų MMA.

Lietuvoje MMA (iki mokesčių) – 607 eurų, didžiausia MMA yra Liuksemburge – net 2142 eurų, Belgijoje ir Vokietijoje – apie 1600 eurų, o mažiausias minimumas – Bulgarijoje (312 eurų) ir Latvijoje (430 eurų).

Lietuviškas minimumas vis dėlto kiltų

Kol kas aišku viena, kad Europos Komisija nepateiks konkrečios sumos, kokia turi būti MMA visoje ES, t. y. nebus nurodyta, kad minimumas turi būti 500, 1000 ar 2000 eurų. Vis dėlto tikimasi, kad Komisija pasiūlys tam tikrus kriterijus.

„Jei nebus tam tikrų parametrų rėmų, tai bus tuščia deklaracija. Skirtumai tarp ES narių yra gan dideli. Kita vertus, pragyvenimo minimumas artėja, kainos konverguoja. Todėl turėtų būti atsižvelgiama į šalių narių ekonominius pajėgumus fiksuojant arba mokant minimalų atlyginimą, užtikrinant orų pragyvenimo lygį.

Skirtumo mažinamas tarp didžiausių ir mažiausių – irgi vienas iš parametrų galėtų būti. Dabar Liuksemburge – keli tūkstančiai, o Lietuvoje – kelis kartus mažiau. Tai čia tokie preliminarūs pasvarstymai, manau, vienokių ar kitokių parametrų pasiūlys, priešingu atveju tai bus deklaratyvus dokumentas, į kurį nebus reaguojama“, – teigė europarlamentaras S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas

Darbo santykių ekspertai Torstenas Mülleris ir Thorstenas Schultenas teigia, kad MMA nustatyti dažniausiai naudojamas Kaitzo indeksas, kuris MMA susieja su nacionaline atlyginimų mediana.

Pasak ekspertų, MMA yra adekvati ir leidžia išvengti skurdo, kai siekia 60 proc. atlyginimų medianos. 2019 m. ši rodiklį atitiko tik Prancūzija, Portugalija, Slovėnija ir Bulgarija (su mažiausia MMA). Tiesa, darbo ir socialinių reikalų komisaras Nicolas Schmitas vasarį pareiškė, kad ES MMA kriterijus turėtų būti 70–80 proc. atlyginimų medianos.

Ekspertai primena ir kitą kriterijų – skaičiuoti MMA pagal vidutinį atlyginimą, t. y. minimumas turėtų būti 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šį kriterijų, kaip ir medianą bei kitus, mini ir Europos Komisija. Idėją skaičiuoti MMA nuo vidutinio atlyginimo palaiko ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), nes esą mediana Lietuvoje skaičiuojama tik kartą į ketverius metus, todėl nėra patikima. MMA, siekianti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, yra tik Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Kol kas aišku viena, kad Europos Komisija nepateiks konkrečios sumos, kokia turi būti MMA visoje ES, t.y. nebus nurodyta, kad minimumas turi būti 500, 1000 ar 2000 eurų.

Lietuvoje MMA yra 44 proc. vidutinio atlyginimo. Pasak LLRI, jei būtų įtvirtintas 50 proc. kriterijus, tuomet MMA mūsų šalyje išaugtų iki 690,5 euro.

„Šiuo metu MMA kai kuriuose regionuose Lietuvoje, ten, kur vidutinis atlyginimas yra mažas, jau siekia daugiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tokiuose rajonuose kaip Skuodas, Zarasai ar Kalvarija, pakėlus minimalų atlyginimą, MMA dar labiau priartės prie vidutinio atlyginimo.

Didiesiems šalies miestams padariniai nebūtų tokie dideli, tačiau regionams atlyginimo padidinimas būtų pražūtingas. Ir pirmiausia tiems, kurie verčiasi sunkiausiai, – ten, kur bedarbystė didžiausia, ji gali dar padidėti“, – Delfi teigė LLRI analitikas Lukas Stravinskas.

Taigi laisvos rinkos šalininkai pasisako už 40 proc. kriterijų, tada MMA Lietuvoje būtų 552,4 euro.

„Tarptautinis valiutos fondas pabrėžia, kad minimalus atlyginimas turėtų sudaryti ne daugiau nei 40 proc. vidutinio šalies atlyginimo, siekiant kuo įmanoma labiau išvengti šių neigiamų pasekmių. Bet kuriuo atveju būtų svarbu, kad tokios rekomendacijos būtų laikomasi“, – pažymėjo L. Stravinskas.

Didiesiems šalies miestams padariniai nebūtų tokie dideli, tačiau regionams atlyginimo užaukštinimas būtų pražūtingas. Ir pirmiausia tiems, kurie verčiasi sunkiausiai – ten, kur bedarbystė didžiausia, ji gali dar padidėti.
Lukas Stravinskas

Lietuva linkusi pritarti, bet...

Briuselio koridorius gerai pažįstantys diplomatai mano, kad Komisija gali net neįtraukti tokių konkrečių kriterijų ar apsiriboti niekam neprivalomomis rekomendacijoms, nes kitu atveju bus sunku surasti sutarimą tarp 27 ES valstybių.

Lietuva lyg ir linkusi pritarti ES MMA idėjai. Žinoma, daug kas priklauso nuo detalių: kokie kriterijai bus pateikti, kaip atrodys pats dokumentas, ir t. t.

„Komisijos ruošiamą pasiūlymą dėl ES MMA Lietuva iš esmės vertina teigiamai, kiek tai susiję su MMA nustatymo procedūra, tačiau tik tuo atveju, jeigu Komisija nesieks reguliuoti MMA dydžio bei konkrečių MMA nustatymo rodiklių dydžio.

Sutinkame, kad reikėtų skatinti kolektyvinių derybų procesą, stiprinti socialinių partnerių pajėgumus ir toliau plėtoti mokesčių ir lengvatų sistemas, visiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją“, – Delfi teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Eglė Radišauskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Viceministrė taip pat pažymėjo, kad MMA nustatymo procedūra Lietuvoje esą jau atitinka Komisijos nurodytą tikslą – siekti teisingo minimalaus darbo užmokesčio, ir Lietuva jau turi beveik visas Komisijos išvardytas priemones.

Pagrindinis Lietuvos reikalavimas – neturėtų būti nustatyta jokia minimalaus darbo užmokesčio riba (nei apatinė, nei viršutinė).

Pasak LLRI ekspertų, ES MMA idėja gali turėti ir teigiamų, ir ne visai teigiamų pasekmių Lietuvai.

„Esant situacijai, kai minimalus atlyginimas yra nustatytas valstybės lygiu, ES iniciatyva susieti minimalų atlyginimą su vidutiniu atlyginimu ar atlyginimų mediana gali būti naudinga, nes taip būtų sumažintas MMA politizavimas, ypač prieš rinkimus. Politikai prarastų svertus nepamatuotai didinti MMA taip tikėdamiesi suvilioti rinkėjus tuo, kas atrodo gerai iš pirmo žvilgsnio“, – teigė LLRI analitikas L. Stravinskas, tačiau jis dar kartą pažymėjo, jog nustatant minimalios algos apskaičiavimą kenčia regionai ir atskiri sektoriai, ten, kur reikia daugiausia nekvalifikuotų darbuotojų.

„Taigi, viena vertus, sveikintinos visos priemonės, apsaugančios MMA nuo politizavimo, kita vertus, nustačius per didelį laiptą, ekonomikai pasekmės bus labai blogos“, – svarstė analitikas.

Tvirtai tikime, kad būsima iniciatyva neturėtų būti nustatyta jokia minimalaus darbo užmokesčio riba – nei apatinė, nei viršutinė.
Eglė Radišauskienė

Viceministrė E. Radišauskienė taip pat pripažįsta, kad minimalių atlyginimų kėlimas nėra vienintelis ir geriausias būdas skatinti dirbti. Pasak jos, grynąjį minimalų atlyginimą galima padidinti sumažinus darbo jėgos mokesčius, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims, arba pakėlus neapmokestinamų pajamų dydį.

Planuojama, kad Europos Komisija savo pasiūlymus dėl MMA visoje ES pateiks spalio mėnesį.

„Tvirtai tikime, kad neturėtų būti nustatyta jokia minimalaus darbo užmokesčio riba – nei apatinė, nei viršutinė“, – pakartojo Lietuvos poziciją viceministrė.