Darbo rinka šiemet – kitokia
Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė laidoje „Delfi tema“ apibendrino šios vasaros darbo rinką. Joje buvo fiksuojamas didesnis sujudimas nei įprastai.
„Jei anksčiau stebėdavome, kad liepą didžioji dauguma įmonių mažina darbuotojų paiešką, o ieškantys darbo atostogauja ir išvažiuoja, tai šių metų liepą buvo didelis šuolis: darbo pasiūlymų buvo daug, kandidatų taip pat“, – sako ji.
Anot jos, apskritai visa darbo rinka šiemet – kitokia. Rugsėjį ir spalį įprastai prasideda naujas darbo sezonas, žmonės grįžta po atostogų ir pradeda ieškoti naujo geresnio darbo. R. Karavaitienė pažymi, kad pirmosios rugsėjo dienos žada teigiamą naują sezoną: „Matome, kad įmonės drąsiau skelbia darbo pasiūlymus, taip pat aktyvūs ir ieškantieji darbo. Šis ruduo bus panašus kaip pernai – darbo skelbimų kiekis siekia pernykštį lygį.“
Tarp darbo pasiūlymų esą vyrauja informacinių technologijų (IT), technologijų, inžinerijos skelbimų, taip pat nemažai pasiūlymų – finansų, bankų ir draudimo srityse. Šiuo metu yra poreikis ir tam tikrų organizavimo valdymo sričių specialistų: projektų ir skyrių vadovų.
Anot „CV-Online“ atstovės, greičiausiai atsigavo klientų aptarnavimo sritis, mat čia, prasidėjus karantinui, žymiai mažėjo darbo pasiūlymų skaičius, o vėliau jis pradėjo staigiai augti.
Sudėtingesnė situacija žmogiškųjų išteklių, žiniasklaidos ir teisės srityse, jose darbo pasiūlymų nėra tiek daug, o kandidatų srautai – milžiniški.
„Jei tai labiau administracinio ar kūrybinio darbo sritis, įmonės kandidatų sulaukia dešimtis, neretai viršija ir šimtą“, – pasakoja ji.
Anot jos, ypač smuko darbo pasiūlymų kiekis labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiose srityse – viešojo maitinimo įmonėse, viešbučių ir apgyvendinimo, turizmo sektoriuose. Šiuo metu šių sričių darbo pasiūlymų – vienetai.
„Nemažai yra tokių, kurie bando laimę kandidatuodami į bet kokius skelbimus. Šis reiškinys atsirado būtent po pandemijos: žmonės nelabai pritaiko savo gyvenimo aprašymo, net nelabai įsivaizduoja, koks tai darbas, nieko per daug nesistengia ir tiesiog siunčia savo CV, o įmonė neva turėtų pati savaime suprasti, kodėl jis čia tinkamas ir geras.
Kartais įmonės stabdo skelbimus, nes nebegali suvaldyti srauto“, – pasakoja R. Karavaitienė ir priduria, kad kvalifikuotų patyrusių darbuotojų įsidarbinimo procesas – ilgesnis, mat jie dažniausiai aktyviai darbo skelbimų nesidaro. Tokie specialistai esą tikisi, kad juos darbdavys pats suras ir pateiks patrauklų darbo pasiūlymą.
Daugiausiai darbuotojų samdo paslaugų centrai
Paklausta, ką rodo didėjantis darbo pasiūlymų skaičius, pašnekovė sako, jog šiuo metu vyksta natūrali įmonių plėtra: „Įmonės įvertina savo būklę. Tikrai buvo tokių, kurios ir atleido, ir dabar ieško naujų žmonių, tai – natūrali plėtra. Taip pat natūraliai didėja užsakymų kiekis ir darbo krūvis. Grįžtame į normalų režimą.“
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia pastebintis kas mėnesį augantį paslaugų verslo centrų, užsienio kapitalo įmonių darbuotojų skaičių: „Kai kuriose įmonėse (samdymas – Delfi) buvo sustoję, bet pats darbo vietų skaičius yra augantis.“
„Lietuvoje paslaugų centrus įkūrę investuotojai toliau auga. Tačiau problema mūsų darbo rinkai gali atsirasti po metų ar dvejų, kai esamos įmonės nustos augusios. Kai turime nuotolinį darbą, į Lietuvą pritraukti naujų fizinių investuotojų, centrų bus sudėtingiau“, – teigia T. Povilauskas.
Personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas atkreipia dėmesį, kad Lietuvai reikia greito sprendimą, kaip atverti galimybes naujiems investuotojams: „Užsienio ir keletas gamybinio sektoriaus investuotojų anksčiau priėmė sprendimą. Lietuvai reikėtų rimto ir greito sprendimo, kaip turėtume atverti galimybių atvažiuoti Švedijos investuotojams, kurie yra pagrindiniai investuotojai Lietuvoje. Tačiau jų neįsileidžiame, nes jie turi dvi savaite karantinuotis. Nė vienas verslininkas nepasiryžęs dabar karantinuotis dvi savaites.“
Pašnekovas taip pat teigia pastebintis augantį paslaugų centrų darbo pasiūlymų kiekį. Anot jo, vasarą, ypač Skandinavijoje, daug kas atostogauja, todėl nevyksta naujų projektų, tačiau jau nuo rudens atsiranda naujų darbuotojų poreikis.
Anot A. Franco, šiuo metu darbo rinkoje didelis poreikis IT, finansų ir buhalterinės apskaitos specialistų. Taip pat ir užsienio kalbas mokančių darbuotojų.
„Anglų ir lietuvių kalbos – savaime suprantamas dalykas. Tačiau prancūzų, vokiečių, skandinavų kalbančių žmonių poreikis ir lūkestis rinkoje yra daug didesnis, nei rinka gali pasiūlyti. Tik gaila, kad to negirdi moksleiviai. Pavyzdžiui, šiemet anglų kalbos egzaminą laikė 18 tūkst., rusų – 1,6 tūkst., o prancūzų ir vokiečių kalbos egzaminus laikė po keliolika moksleivių. Rinkoje mes šiandien iškart galime pasamdyti keliasdešimt prancūzakalbių“, – tikina personalo atrankų ekspertas.
Įmonės sprendė dilemą – atleisti darbuotojų ar sumažinti algas
„Alliance for Recruitment“ partneris atkreipė dėmesį, kad įmonė, susidūrusi su sunkumais, visuomet sprendžia dilemą – ar atleisti 30 proc. darbuotojų, ar visiems sumažinti 30 proc. atlyginimą. Anot jo, jei įmonė praranda pusę ar trečdalį klientų, natūralu, kad nėra, kaip juos išlaikyti.
„Šiais metais matėme, kad įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus, kai prieš 11 metų stengėsi visus atleisti. 2009 m. patirtis parodė, kad darbuotojai – brangūs, į juos reikia investuoti. Jei po pusės metų vėl reikės kažką priimti, tai kainuos daug pinigų. Tai kaip išlaikyti tą žmogų? Čia labai svarbu, ką pati įmonė komunikuoja darbuotojams. Ar atlyginimų sumažinimas yra iki gyvenimo galo, ar jis bus tik 3-6 mėnesiams. Buvo rinkoje įmonių, kurios sumažino atlyginimus, bet pasakė, kad pagerėjus situacijai, juos atstatys. Labai svarbu, kad darbdaviai tęsėtų pažadus“, – pabrėžia A. Francas.
Ekonomistas T. Povilauskas priduria, kad rugpjūčio mėn. banko klientų apklausa parodė optimistinių ženklų – apie darbuotojų mažinimą kalbėjo tik nedidelė dalis įmonių, dauguma jų sakė, kad išlaikys tą patį skaičių.
„Įmonės stengiasi saugoti darbuotojus, kol ekonomikoje turime status quo, gerėjančią situaciją. Manau, kad atleidimai vyksta tais atvejais, kai vertinama, kad verslas nesugrįš į buvusį lygį. Pavyzdžiui, masinių atleidimų matėme kino teatruose, autobusų pervežimuose. Autobusais šią žiemą greičiausiai į Rygą ir Taliną nevažinėsime, nes nebus komandiruočių. Kai kuriuose versluose atleidimai – neišvengiami, kaip priemonė kažką daryti ir taupyti kaštus“, – dėsto ekonomistas.
Atlyginimai išsilaikė tame pačiame lygyje
Anot „CV-Online“ rinkodaros vadovės, vertinant darbo skelbimuose nurodomus darbo užmokesčio intervalus, atlyginimai išsilaikė tame pačiame lygyje.
„Jei įmonė ieško kvalifikuoto darbuotojo, supranta, kad reikia pasiūlyti konkurencingą atlygį. Aišku, yra tokių darbdavių, kurie nori gauti pigiau, ir nesupranta, kodėl niekas į jį nesikreipia, kodėl siūlant minimumą trūksta kandidatų. Tokių visada yra“, – sako ji.
„Jei žmogus keičia darbą, jis ir tikisi didesnio atlyginimo, nei turi. Tai reiškia, kad 10-15 proc. atlyginimų augimas yra to žmogaus atžvilgiu, kuris jis ieško darbo. Jei žmonės keičia darbą, jie turi lūkestį gauti didesnį atlyginimą.Tai yra natūralu, todėl atlyginimai toliau auga“, – priduria A. Francas.
Ekonomistas pažymi, kad „Sodros“ liepos duomenis lyginant su praėjusiais metais, vidutinis dirbančiųjų draudžiamos pajamos išaugo 8,8 proc. Tuo metu karantino piko metu, balandį, metinis pokytis buvo arti nulio.
„Tai reiškia, kad nuo birželio atsigavo darbo užmokestis. Ir rugpjūtį bus panašus pokytis. Reikia vertinti, kad minimali mėnesio alga (MMA) yra 10 proc. didesnė nei prieš metus, tai turi įtakos augimui. Be to, ir valstybės sektoriuje algos didėjo 10 proc. Tai buvo pagrindiniai veiksniai, kodėl turime tokį pakankamai nemažą metinį pokytį. Europos mastu nesuprantama, kaip nepraėjus koronavirusui, algos gali būti padidėjusios 8 proc.“, – sako T. Povilauskas.
„Kadangi panašus šuolis buvo sausį-vasarį, tai reiškia, kad nuo vasario mėnesio algos laikėsi panašiame lygyje, nebuvo nei mažinimų, nei didinimo. Sakyčiau, kad pokytis keisis kitų metų sausį ir vasarį, nes MMA bus didinama daug mažiau – kokiais 5 proc., valstybės sektoriuje taip pat bus mažesnis krepšelis algoms. Tai labiau galioja vienai pusei, o kur yra didelė konkurencija ir reikia darbuotojų – IT, finansai, aptarnavimas, – algų augimas tęsis panašiu mastu“, – prognozuoja pašnekovas.
Ar tinkamas metas keisti darbą?
A. Francas pažymi, kad šis ruduo – geras metas keisti darbą, nes šiuo metu – daugiau pasiūlymų, ekonominė situacija, nors ne visuose sektoriuose, grįžta į senas vėžes. Anot jo, sunkumų vis dar turi statybų, viešbučių ir apgyvendinimo sektoriai. Tačiau kitų sektorių įmonės esą samdo žmones.
„Baimė keisti darbą buvo per karantiną iki liepos pradžios, dabar ji dingo. Žmonės drąsiau galvoja apie darbo keitimą. Žmonėms saugumas jausmas buvo kritinis, kai buvo karantinas, jie norėdavo dirbti didesnėse įmonėse, tarptautinėse korporacijose, kurios neva garantuoja daugiau saugumo. Finansinės institucijos, telekomunikacijos atrodo kaip patikimi darbdaviai, kurie suteikia daug saugumo. Dabar situacija – laisvesnė, žmonės galvoja, kad dabar geras laikas keisti darbą“, – atkreipia dėmesį personalo atrankų ekspertas.
Pagrindiniai patarimai ieškantiems darbo
A. Francas ieškantiems darbo pirmiausiai pataria itin gerai pasidomėti įmone, atlikti namų darbus prieš ateinant į darbo pokalbį ir siunčiant savo CV, mat dauguma to nepadaro.
„Google paieškoje pasiskaičius paskutinius 10 straipsnių, kas rašoma apie įmonę, galima susidaryti bendrą įvaizdį. Rekvizitai.lt galima matyti, kaip keičiasi įmonės darbuotojų skaičius, kaip atrodo atlyginimai“, – dėsto jis.
Antras dalykas – rimtai pasiruošti savo CV. Svarbiausia, kad jis būtų kuo išsamesnis, anot eksperto, nebūtina tilpti į vieną ar du lapus: „Jei turi 15 metų patirties, gali būti ir trys lapai, jei pakankamai plačiai aprašomas kiekvienas projektas.“
„Jei išsiunti savo CV, nereikia laukti, kol kas nors paskambins. Darbo ieškojimas taip pat yra darbas. Reikia susidaryti įmonių sąrašą, kam išsiuntei CV, ir po savaitės paskambinus klausti, ar tikrai gavo, nes būna, kad CV įkrenta į juodąją skylę. Paskambinus ištraukia ir pasižiūri, kas toks atsiuntė“, – pataria A. Francas.
Be to, nebūtina siųsti savo CV tik toms įmonėms, kurios įdėjusios darbo skelbimus, mat dažnai dalis pozicijų dar nėra spėjusios pasirodyti darbo skelbimų portaluose.
„CV reikia siųsti ir toms įmonėms, kurios atrodo kaip įdomūs darbdaviai. Suraskite konkretų žmogų personalo skyriuje, jam paskambinkite ir papasakokite apie save. Yra darbuotojų, kuriuos keičia arba planuoja keisti, tada įmonės skelbimų neviešina. Arba dalis galvoja, kad atsiradus geram žmogui, jį visada pasamdytų. Niekada negalima galvoti, kad jei nėra skelbimų, kad nėra ir galimybių“, – akcentuoja A. Francas.
