Augo ir pandemijos metu

„Euromonitor International“ duomenų analitikė Aistė Navaitytė „Delfi“ teigė, kad bendrai I-ąjį 2020-ųjų ketv. vidutinis valandinis atlygis už darbą prieš mokesčius Lietuvoje siekė 8,1 Eur ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis buvo mažesnis nei Estijos, kai siekė 8,4 Eur, tačiau didesnis nei Latvijoje – 6,6 Eur.

„Balandžio ir birželio mėnesiais vidutinis valandinis atlygis minimaliai kilo visose Baltijos šalyse, apie 1,2-2,4 proc.

Kadangi turimi duomenys parodo vidutinį valandinį atlygį šalyje, tikėtina, kad valandinis atlygis galėjo sumažėti arba padidėti priklausomai nuo tam tikro sektoriaus.

Tačiau galima teigti, kad pagal šiuo metu turimus duomenis COVID-19 pandemija ir karantino laikotarpis neturėjo didelės neigiamos įtakos bendriems šalies vidutinio atlygio pokyčiams“, – sakė analitikė, tačiau pridūrė, kad kitokios vidutinio valandinio atlygio tendencijos buvo pastebimos pasibaigus vasaros mėnesiams.

„Preliminariais duomenimis lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, per liepos-rugsėjo laikotarpį Lietuvoje vidutinis valandinis atlygis augo apie 2,5 proc. ir pasiekė 8,4 eurus popieriuje.

Tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje vidutinis valandinis atlygis išliko nepakitęs, o Estijoje sumažėjo apie 5 proc. ir pasiekė 8,2 eurus.

Sumažėjimas Estijoje yra siejamas su sezoniniu darbu, kai sezoniniams darbuotojams mokamas mažesnis negu vidutinis apie 5,3-6,1 Eur valandinis atlyginimas“, – sakė A. Navaitytė.

Anot jos, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vidutinis valandinis atlyginimas karantino laikotarpiu išlaikė teigiamą augimą, tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje per balandžio-birželio mėnesius valandinis atlygis prieš mokesčius smuko net 7 proc.

„Metų pradžioje vidutinis valandinis atlygis Lenkijoje siekė 7,1 Eur, o po karantino laikotarpio nukrito iki 6,6 Eur.

Labiausiai COVID-19 viruso sukeltos krizės ir karantino laikotarpio paveikta vakarų Europos šalis yra Jungtinė Karalystė, kurioje vidutinis valandinis atlyginimas nuo metų pradžios ir po karantininio laikotarpio krito apie 9 proc., nuo 18 iki 16,4 eurų“, – sakė ji.

Aplenksime estus?

Paprašyta paprognozuoti, kas lietuvių atlyginimų laukia paskutinį 2020-ųjų ketv. ir bendrai 2021-aisiais, A. Navaitytė sakė, kad kalbant apie vidutinį visų ateinančių metų ketvirčių augimą Lietuvoje valandinis atlygis už darbą turėtų išlaikyti tolygų apie 2 proc. augimą.

„Per pirmuosius 2021 metų ketvirčius vidutinis valandinis atlygis Lietuvoje supanašės su Estijos lygiu, o metų pabaigoje, tikėtina, kad pasidarys didžiausias tarp Baltijos šalių ir išaugs iki 9,2 Eur popieriuje.

Toks Lietuvos vidutinio atlygio augimas prognozuojamas atsižvelgiant į pastarųjų metų augimo tendencijas ir mažą sezoninio darbo atlygio poveikį bendram vidutiniam atlygiui“, – sakė analitikė.

Artimiausius 3 metus estų nepavysime

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad nuo 2019-ųjų, kuomet Lietuvoje buvo sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, lyginti Baltijos šalių pagal bruto darbo užmokesčio dydį negalima.

Tadas Povilauskas

„Lietuvoje vadinamasis darbo užmokestis prieš mokesčius įtraukia beveik visus darbdavio sumokamus mokesčius ir yra labai arti darbdavio patiriamų darbo sąnaudų, kai Estijoje ar Latvijoje darbdaviui dar reikia sumokėti nemažai mokesčių nuo vadinamojo bruto darbo užmokesčio.

Todėl norint palyginti teisingai darbo užmokestį tarp Baltijos šalių, reikia lyginti vadinamuose darbdaviui tenkančius darbo jėgos kaštus – t.y., kiek jam vidutiniškai kainuoja viena darbo vieta, kai darbuotojas gauna vidutinį darbo užmokestį šalyje, arba pagal darbo užmokestį po mokesčių“, – komentavo jis.

Kaip skaičiavo, štai Estijoje antrą ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 1433 Eur, bet čia dar reikėtų pridėti darbdavio sumokamus socialinio draudimo mokesčius, todėl darbdaviui darbo jėgos sąnaudos iš viso jau būtų 1815 Eur.

„Lietuvoje antrą ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 1399 Eur, todėl palyginus su 1815 Eur Estijoje, skirtumas dar lieka apie 30 proc.

Šiemet šis skirtumas sumažėjo, nes vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje antrą ketvirtį buvo 8,5 proc., o Estijoje vos 1 procentu didesnis negu prieš metus. Tačiau tikrai artimiausių 3 metų perspektyvoje minčių, kad pasivysime estus pagal algas, nėra“, – teigė T. Povilauskas.

Anot jo, ko galime laukti artimiausius dvejus metus, tai, kad lietuvių algos vysis estiškas – nes pagal atnaujintas SEB grupės prognozes, šiemet vidutinė alga Lietuvoje didės, 5,5 proc., o kitąmet 5 proc., tuo tarpu vidutinė alga Estijoje šiemet didės vos 1,5 proc., o kitamet 2,8 proc.

Estijos nepralenksime, tačiau užmokestis kils

SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė sutinkantis, kad atlyginimai Lietuvoje augs, tačiau galimybes pralenkti estiškus jis teigė vertinantis labai atsargiai.

„Aš taip pat manau, kad nepaisant COVID-19 iššūkių ekonomikai, darbo užmokestis Lietuvoje gali toliau didėti ir tai lems kelios priežastys.

Pirma – dėl „teisingos“ ekonomikos struktūros, kurioje dominuoja pramonė ir mažiau dominuoja paslaugos bei dėl santykinai nedidelio COVID-19 susirgimų skaičiaus, kai Lietuva antrą šių metų ketvirtį užregistravo mažiausią BVP nuosmukį visoje ES (Lietuvos BVP krito tik 4 proc.). Negana to, pastaruoju metu pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, mažmeninė prekyba – demonstruoja tvarius atsigavimo ženklus.

Aleksandras Izgorodinas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kitas aspektas – nepaisant augančio nedarbo, struktūriškai žiūrint situacija Lietuvos darbo rinkoje lieka įtempta: Eurostat skaičiai rodo, kad ilgalaikiai (chroniški) bedarbiai antrą šių metų ketvirtį sudarė net 27 proc. nuo visų Lietuvos bedarbių. Didelis struktūrinis nedarbas reiškia, kad įmonės ir toliau susidurs su darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumo problema – o tai į viršų kels atlyginimus. Taigi, mažas COVID-19 poveikis Lietuvos ekonomikai, prasidėjęs ekonomikos atsigavimas bei struktūrinės problemos darbo rinkoje lems, kad atlyginimai Lietuvoje turėtų didėti“, – teigė ekonomistas.

Kalbėdamas apie tai, kad lietuviški atlyginimai artimiausiu metu iš principo sunkiai galėtų pralenkti estiškus, ekonomistas tikino, kad šiuo atveju omenyje reikia turėti ne tik ekonomikos augimo ir įvairių darbo rinkos aspektų pusę, bet ir labai struktūrinius faktorius – pavyzdžiui, šalies inovacijų ekosistemos stiprumo lygį, užsienio investicijų apimtis.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje sukauptos tiesioginių užsienio investicijų apimtys vienam gyventojui sudaro 6,5 tūkst. Eur, o Estijoje – apie 21 tūkst. Eur.

Estijos ekonomika taip pat yra santykinai labiau inovatyvi nei Lietuvos, nors ES inovacijų švieslentės duomenys rodo, kad 2012-2019 m. Lietuvos inovacijų ekosistema sustiprėjo labiausiai visoje ES. Visgi, Estijoje suminis inovacijų indeksas 2019 m. sudarė 99 proc. nuo 2019 m. ES vidurkio, o Lietuvoje – 79,7 proc. nuo 2019 m. ES vidurkio. Iš Baltijos šalių Estija yra vienintelė, kuri jau dabar papuola į stiprių inovatorių pogrupį, Lietuva nepaisant žaibiško progreso kol kas dar papuola į nuosaikių inovatorių pogrupį.

<...> Didesnės užsienio investicijų vienam gyventojui apimtys Estijoje ir stipresnis Estijos inovacijų ekosistemos lygis gali būti aspektais, kurie neleis Lietuvai greitai pasivyti Estijos pagal atlyginimų dydį“, – sakė jis ir apibendrindamas pridūrė, kad atlyginimai Lietuvoje ateityje toliau didės, tačiau negalima daryti išvados, kad artimiausiu metu pagal darbo užmokesčio dydį Lietuva pralenks Estiją.