Algas kirpti ketina kas šešta
„Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją. Tokiose įmonėse apie algų mažinimą kalbų nėra, nes paprasčiausiai padidėtų savo noru išeinančių darbuotojų skaičius. Tačiau kelti algų taip pat nenorima baiminantis, kad artimiausiais mėnesiais ekonominė padėtis gali greitai pasikeisti.
Kitaip yra tose įmonėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso ir kurioms ruduo ir žiema nežada jokių teigiamų pokyčių. Apklausa rodo, kad maždaug kas šešta apklausta įmonė Lietuvoje artimiausiais mėnesiais ketina mažinti algas darbuotojams. Lietuvoje tokių įmonių, kuriose svarstoma apie darbo užmokesčio mažinimą, yra truputį mažiau negu Estijoje ir Latvijoje“, – komentuoja SEV banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kaip rašoma komentare, nors ekonomikos nuosmukis antrą ketvirtį Lietuvoje buvo mažiausias, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kito panašiai kaip ir kitose Baltijos šalyse. Norint geriau įvertinti, kokią įtaką koronaviruso protrūkis darė algoms šalyje, geriau analizuoti ne metinį, o ketvirčio algų pokytį.
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per antrą ketvirtį padidėjo 1,3 proc., Latvijoje – 1,6 proc., o Estijoje – 1,3 procento. Algos per ketvirtį paaugo valstybės sektoriuje, o privačiame smuko. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį algos bent jau Lietuvos privačiame sektoriuje gana greitai grįžo į buvusį lygį. Kadangi vis labiau artėja 2021 metai, darbdaviams aktualesnis tampa ir minimalios mėnesio algos kitais metais pokytis. Tikėtina, kad ji didės, tačiau ne daugiau kaip 5 procentais.
Darbuotojų skaičiaus nekeis
SEB grupės verslo klientų apklausa rugpjūtį parodė, kad dauguma – 76 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje neketino keisti darbuotojų skaičiaus. Apie jų sumažinimą galvojo 18 proc., o apie didinimą – 5 proc. įmonių. Tokie verslo atsakymai įspėja, kad nedarbas Lietuvoje dar gali augti.
Verslo apklausas SEB grupė rengia kasmet – per pastaruosius trejus metus įmonių, ketinančių išlaikyti darbuotojų skaičių nepakitusį, dalis buvo gana panaši, tačiau bendrovių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, dalis anksčiau neviršydavo 10 procentų.
„Tai, kad trys iš keturių įmonių neketina keisti darbuotojų skaičiaus, atskleidžia, kad daug įmonių tiesiog laukia, kas bus toliau artimiausiais mėnesiais. Jau praėjusio pusmečio patirtis parodė, kad daugeliui įmonių pasiteisino strategija sudėtingu metu nemažinti darbuotojų skaičiaus ir išlaukti geresnių laikų. Atleisti dalį darbuotojų ir vėl panašų skaičių jų priimti po kelių mėnesių įmonei kainuoja daug.
Ne veltui ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse valdžia pakoregavo ir greitai pritaikė subsidijų, mokamų per darbuotojų prastovas, priemonę. Tai labai sušvelnino atleidimų augimą kovo ir balandžio mėnesiais. Pavyzdžiui, daugeliui baldų gamybos įmonių darbuotojų balandį ir gegužę buvo paskelbta prastova, bet jau birželio pradžioje šios įmonės vėl dirbo visu pajėgumu ir darbuotojų skaičius vasarą ne tik kad nepakito, bet dar ir paaugo.
Suprantama, kad ne visos įmonės ir ne visi sektoriai gali pasigirti tokiu staigiu veiklos apimties atsigavimu, todėl ir dabar dar yra beveik 700 įmonių, kurių darbuotojams paskelbta prastova ir kurių darbo ateitis tose įmonėse yra miglota. Todėl rudenį pranešimų iš Užimtumo tarnybos apie grupės darbuotojų atleidimus dar gali būti nemažai“, – aiškina T. Povilauskas.
Ketvirtadalis naudos subsidijas
Apklausa taip pat parodė, kad maždaug ketvirtadalis apklaustų įmonių ketina ir ateityje naudotis valstybės teikiama subsidijų priemone.
„Tokia dalis yra gerokai didesnė negu kitose Baltijos šalyse ir greičiausiai susijusi su tuo, kad Lietuvoje iki šių metų pabaigos yra skiriamos subsidijos iš prastovų atšauktų darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti ir įmonėms, kurios tiesiog buvo papuolusios į nukentėjusių nuo koronaviruso protrūkio sąrašą. Turint omeny, kad daugiau negu ketvirtadalis įmonių Lietuvoje buvo paskelbusios prastovą darbuotojams iki vasaros vidurio, tikėtina, kad daugelis jų iki metų pabaigos naudosis ir subsidijų po prastovų priemone.
Visgi prasidėjęs ruduo kol kas neatnešė didelių permainų Lietuvos darbo rinkoje – darbuotojų samda vyksta, rugsėjį „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie sudarytas, o ne nutrauktas darbo sutartis. Panašu, kad nemažai verslo atstovų vis labiau patiki, kad Lietuvos ekonomikai gali pavykti ne taip ir blogai peržiemoti net ir augant užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui šalyje“, – komentuoja T. Povilauskas.
SEB grupė verslo klientų apklausą atliko rugpjūčio pradžioje. Iš viso buvo apklausta 1 001 Lietuvos, 432 Latvijos ir 1 133 Estijos įmonės.
