Padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi greičiau nei kitur

Ž. Mauricas pranešimo pradžioje teigė šiandien turintis dvi pagrindines žinutės. Pirmoji, anot jo, kad ekonomikos aktyvumas šiandien yra pakankamai didelis nepaisant antrosios bangos grėsmės, o kaip antrąją įvardino, kad pandemijos ateina ir praeina, tačiau ekonomikos skatinimo priemonės užsilieka.

Bendrai kalbėdamas apie situaciją ekonomikas tikino, kad galima sakyti, jog Lietuva sėkmingai įveikė pirmąsias dvi COVID-19 krizės stadijas – sveikatos apsaugos krizę ir likvidumo krizę. Jo teigimu, Lietuvoje atvejų skaičius niekad neviršijo ES vidurkio, o tai mums leido neišsigąsti ir sparčiau atverti ekonomiką.

„Pakankamai gerai suvaldytos šios dvi krizės ir trumpas laikotarpis lėmė, kad mes visai neblogai susitvarkysime su trečiąja krize – bankrotų ir nedarbo krize.

Kaip pavyzdys, apdraustųjų skaičiaus dinamika rodo, kad vasaros mėnesiais, birželio ir liepos apdraustųjų skaičius mažesnis nei praėjusiais metais, bet didesnis nei 2018 m. Tas kilimas yra džiugus, juolab, kad asmenų esančių prastovose skaičius nukrito beveik iki nulio“, – sakė jis.

Taip pat Ž. Mauricas pabrėžė, kad EBPO sudarytame pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo reitinge, Lietuva užima 4-ąją vietą.

„Tai pagrindžia tai. Kitoje barikadų pusėje yra Ispanija, JK, Prancūzija, Italija. Tai šalys, kuriose buvo didelis atvejų skaičius, o karantinas buvo griežtesnis“, – teigė jis.

„Ši kartą priešingai, nei daugelyje krizių prieš tai, mes lyderiavome. Kitos šalys į mus žiūrėjo, kaip sėkmingai suvaldyti rizikas. Tai ekonomikai leido grįžti į įprastas vėžes.

Kalbant apie antrąją bangą, kodėl mes žiūrime optimistiškiau į ateitį, nes jos poveikis būna ekonomikai mažesnis nei pirmosios. Štai Izraelis, kuriame prasidėjo antroji banga, matome, kad ekonomikos aktyvumas sumažėjo labai nežymiai ir greitai grįžo net į aukštesnį lygį. Vyriausybės žada, kad pakartotinas karantinas įvestas nebus, o imasi kitų priemonių viruso suvaldymui. Kitas veiksnys – mirčių skaičius išlieka žemas, pandemija nebėra tokia mirtina, kaip pirmosios bangos metu“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuva didelį darbą jau padarė ir vasarą, birželio viduryje, kuomet ekonomika buvo atidaryta.

„Tai padėjo padaryti tą darbą, kurį kiti dar tik pradeda daryti – tai susigrąžinti darbuotojus iš prastovų“, – pastebėjo jis, tačiau pridūrė, kad nedarbo lygis šalyje vis dar auga.
„Koks tas lygis šiandien, pasakyti sunku, manau, kad rugpjūtį, rugsėjį matysime stabilizavimasį ir galbūt kritimo šiemet ir nematysime, bet nedarbo lygis turėtų išlikti stabilus apie 9-10 proc., o kitais metais turėtų pradėti kristi.

Tuo tarpu Užimtumo tarnybos duomenys rodo augimą. Ten skaičiuojami visi asmenys kurie užsiregistruoja, o jie registruojasi dėl papildomos darbo paieškos išmokos ir 200 Eur“, – kalbėjo jis, bet apibendrino, kad galima sakyti, jog palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi greičiau.

Ekonomika augs

Ekonomistas taip pat aiškino, kad šios krizės metu Lietuva išvengė darbo užmokesčio kritimo. Anot jo, bendras metinis atlyginimų augimas išliko teigiamas.

„Jis nuo metu pradžios šiek tiek sumažėjo privačiame sektoriuje, bet išaugo viešajame, o tai kompensavo ir mes nuo metų pradžios praktiškai neturime darbo užmokesčio kritimo“, – tikino jis.

„Dėl to šį kartą, priešingai nei 2009 m. ar kitų krizių metu, emigracijos bangos mes nematome ir nematysime. Dėl tų priežasčių, kad mūsų ekonomika atsigauna greičiau nei kitų šalių, kitos šalys dar turi daug darbuotojų prastovose, yra apribojimai kelionėms ir pan., toks, sakykime, faktorius traukimo į Vakarus yra nusilpęs, o ir Lietuvoje situacija nebloga. Iš emigruojančios valstybės mes, na, negalime sakyti, kad tapome emigrantų magnetu, bet bent jau neišsiskiriame Centrinės Europos kontekste. Tai didžiulis pokytis“, – apie emigraciją sakė jis ir pridūrė, kad galimai tam įtakos taip pat turėjo ir tai, kad Lietuvos ekonomika traukėsi bene mažiausiai visoje ES.

„BVP pokytis 2020 I pusm. yra minus 0,8 proc.“, – sakė jis. Taip pat Ž. Mauricas aiškino, kad Europa turi K („kalėdinės“ formos atsigavimą.

„Šiaurinės ir Baltijos šalys turi V formą, Vakarų Europos – U, Pietų Europos – L, Rusija turi kairioje pasvyrojo brūkšnio formą“, – sakė jis.

„Aišku, viena iš priežasčių buvo, kad mūsų vidaus vartojimas krito nedaug ir stebino itin geri vartotojų lūkesčiai. Gal kad mes nuo 2014 m. kalbame apie krizę. Be abejo, padėjo tai, kad darbo užmokesčio kritimo nebuvo, nes įmonių akcentas buvo ne į kaštų mažinimą, o į įmonių transformaciją. Įmonės nedrįso mažinti darbo užmokesčio, o mes įšokome ir vartotojų pasitikėjimas yra didelis, ES esame aukštai po Švedijos, Danijos ir Suomijos“, – sakė jis.

Taip pat ekonomistas prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 1,4 proc., nedarbo lygis turėtų siekti 8,6 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 proc. 2021-aisiais, pasak ekonomisto, BVP augimas turėtų siekti 4,4 proc., 2022-aisiais – 4,2 proc.

„Priežastis, kad pandemijos ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas lieka“, – sakė jis.

Būsto rinkos nepaveikė

Kalbėdamas apie būsto rinką, ekonomistas tikino, kad COVID-19 krizė šiai rinkai didelio įspūdžio nepadarė.

„Buvo kalbų, kad pradės kristi kainos, bet matome, kad štai nuomos kainos Lietuvoje nepasikoregavo.

Kalbant apie aktyvumą, matome, kad parduotų butų skaičius Vilniuje jis yra 2018 m. lygyje“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, Lietuva dar įdomi buvo tuo, kad pas mus nekrito kainos viešbučiuose ir restoranuose, viešojo maitinio segmente.

„Buvo daug klausimų, kodėl taip yra. Matome, kad aktyvumas labai sparčiai atsigavo, o skirtingi segmentai skirtingai jaučia tą poveikį. Kas priklausė nuo turizmo, renginių, jie kenčia, bet kas nuo vietinių klientų – jie tikrai nesiskundžia“, – kalbėjo jis ir apibendrino, kad galima sakyti, jog Lietuvoje krizė pasibaigė neprasidėjusi.