Vadovų konferencijoje EBIT kalbėdamas apie šiandieninę ekonominę situaciją Ž. Mauricas aiškino, kad ekonomika, ko gero, po pandemijos niekada nebegrįš ir nebebus tokia, kokia buvo prieš tai, o tam įtakos, anot jo, turės technologiniai pokyčiai.

Jo teigimu, svarbu, kad nors šiandien bendras atsigavimo paveikslas ir yra geras, skirtingi sektoriai šiuo metu yra skirtingose situacijose. Štai turizmas ir aviacija, kaip sakė, šiai dienai išgyvena sunkius laikus, kurie, tikėtina, taip greitai nesibaigs.

„Jiems sunki dilema – ką daryti ateityje. Kiti sektoriai, kaip važiavo, taip nuvažiavo. Aš manau, kad pokyčiai ryškės, o po kelių metų turėsime visiškai kitokią ekonomikos struktūrą, nei turime dabar“, – kalbėjo jis.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Paklaustas, ką Ž. Mauricas mano apie infliacijos augimą, ekonomistas patikino, kad, jo nuomone, ji neaugs, o kainų kilimą pristabdys jau minėti technologiniai pokyčiai.

„Panašiai, turbūt, galėčiau palyginti su pramonės revoliucija. Kas vyko pramonėje XIX- XX amžiuje, tas dabar vyksta su paslaugų sektoriumi.

Pramonės revoliucijos metu turėjome defliaciją, nes anksčiau indai siūdavo tekstilę, o vėliau viskas persikėlė į Didžiąją Britaniją, nes automatizavo ir pagamino pigiau.

Indijoje buvo krizė, o britai išgyveno ekonomikos pakilimą, bet kainos nukrito. Tai dabar tą patį, kas buvo pramonėje, turime paslaugų sferoje, nes paslaugos yra teikiamos nuotoliniu būdu, keliais mygtuko paspaudimais, daug kas automatizuojama, o tai darys didelį spaudimą paslaugų kainoms žemyn. Ir kur tada tie pinigai nusės?

Į akcijų rinkas, bet, manau, kad į trasą įšoks ir nekilnojamas turtas (NT). Pažiūrėkite, kas vyksta Vokietijoje su NT kainomis, Švedijoje, nes infliacijos bendrąja prasme nebus, na, bent jau tokios didelės, kokios tikimasi.

Man atrodo, kad technologijos neleis kainoms įsibėgėti“, – svarstė jis ir davė pavyzdį.

„Tarkime, imkime elektromobilius. Pranešama, kad 2022 ar 2023-2024 metais elektromobilių kainos susilygins ir taps mažesnės nei kad dyzelinių ar benzininių mašinų. Tai kur ta infliacija? Jos nebus“, – aiškino Ž. Mauricas.

Nerijus Mačiulis

O štai ekonomistas N. Mačiulis sakė stebuklais netikintis ir pridūrė, kad jo nuomonė kiek kitokia. Kaip teigė, technologinis progresas nebus pakankamas, kad sustabdytų kainų augimą dėl kelių priežasčių.

„Jau vien tai, kad prasideda deglobalizacija.

Ketvirtį amžiaus išsivysčiusiose valstybėse grynosios infliacijos nebuvo. Vidutinė infliacija buvo žemiau 2 proc. dėl to, kad vyko deglobalizacija.

Gamyba buvo iškeliama ten, kur pigu ir efektyvu: Kinija, Pietryčių Azija, kitos valstybės. Dabar vyksta kitas procesas – reikia trumpinti gamybos tiekimo grandinę. Visi nori susimažinti priklausomybę nuo Kinijos, Donaldas Trumpas jau iki pandemijos pradėjo kovoti su Kinija ir taikyti importo tarifus. Tai jie į nieką kitą nepavirs, tik į infliaciją. Tų veiksnių, kurie pakels kainas, yra labai daug. Aš net nekalbu, kad įsivyraujant valstybiniam kapitalizmui ir jaučiant galią, norą padėti visiems, sustiprės labai daug kur pasaulyje minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jekaterina Rojaka

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka prasitarė visai laukianti infliacijos kilimo, nes tai, kaip teigė, parodytų, jog krizė mūsų šalyje jau baigėsi.

„Aš tai laukčiau infliacijos <...> Infliacija yra įrodymas, kad ekonomika tvirčiau stovi ant kojų, nėra suklupusi. Ir ne tik Lietuvos ekonomika, ir Europos zona. Geriausias įrodymas, kad jau išbridome iš krizės – ir yra infliacija“, – sakė ji.

Mačiulis pridūrė, kad Lietuvoje infliacija didėja 4 mėn. iš eilės, o vėliau diskusijoje patarė užmesti akį į aukso kainas, kurios tikrai pasako, kokia šiandien yra infliacijos rizika.