Paskolas suteikia visiems be užstato
Dauguma skelbimų nurodoma, kad paskolos – iki 12-15 tūkst. Eur. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, prašoma tapatybės patvirtinimui ir už dokumentų tvarkymą susimokėti mokestį, kuris nesiekia 100 Eur.
„Prisistato, kad jie – privatūs paskolų davėjai ir siūlo palyginti geras sąlygas, bet gavę pinigus už „tapatybės patvirtinimus“ arba „notaro paruoštus dokumentus“ dingsta kaip į vandeni, keičia numerius ir deda vėl naujus skelbimus.
Galite pasakyti bet kokį vardą, pavardę, asmens kodą, ir visiems suteiks paskolą. Sako, kad galime paskolinti, tik perveskit per „Perlo“ terminalą mokestį, kuris svyruoja – tai 50, tai 79 Eur“, – pasakoja Marius.
Pašnekovas pasakoja, kad su tokiais sukčiai susidūrė keli jo pažįstami, o ir pats kelis kartus pabandė susisiekti su tariamais paskolų davėjais.
„Pats pabandžiau kelis kartus skambinti tiems, kas siūlo 10 proc. palūkanas. Visi tą patį kalbėjo. Matyt, ta pati grupelė veikia. Tekstai jų – panašūs, dažnai su klaidomis rašo, iš to matosi, kad greičiausiai ne lietuviai arba tiesiog neišsilavinę“, – sako Marius.
Anot jo, sukčiams pasakius bet kokį asmens kodą, vardą ir pavardę, jie neva suveda šiuos duomenis į kompiuterį ir pasako, kad gali suteikti paskolą. Jei asmuo sutinka pervesti mokestį, jie atsiunčia žinutę – žmogaus vardą, pavardę ir sąskaitos numerį.
Kaip pasakoja Marius, daugelis susigundo itin geromis paskolos sąlygomis ir rizikuoja: „Geros sąlygos – privatūs asmenys gali skolinti be užstato, nereikalauja kreditinių, netikrina kredito reitingo. Taip jie neva sudaro sąlygas bet kam paskolinti.“
Paklaustas, kodėl sukčiai prašo, palyginus nedidelių sumų, pašnekovo teigimu, patyrus iki 100 Eur nuostolių, policija paprastai nepradeda tyrimo, todėl šie asmenys ir prašo sumų, kurios nesiekia 100 Eur – tai 79, tai 89 Eur.
Eksperimentas: sutartį pildome nuotoliniu būdu, ją pristato kurjeris
„Google“ paieškoje įvedus „paskola be užstato“ galima rasti mažiausiai penkis skelbimus, kuriuose siūlomos paskolos su 10 proc. metinėmis palūkanomis.
Viename jų rašoma:
„Trūksta pinigų?
Kreipkitės. Teikiame vartojimo paskolas iki 30000 Eur, be jokio užstato ar turto įkeitimo, dirbame visoje Lietuvoje. Pasiūlysime Jums palankiausią vartojimo paskolos pasiūlymą ir padėsime sutaupyti!
Garantuojame – itin palankias palūkanas, jokių paslėptų ar išankstinių mokesčių, galimybę grąžinti anksčiau termino. Yra galimybė refinansuoti turimas skolas. Pagrindinė sąlyga – oficialios pajamos.“
Pabandėme susisiekti skelbime nurodytu telefonu ir išsiaiškinti sąlygas.
Parašius SMS žinutę, jog norima pasiskolinti 4 tūkst Eur, gaunamas atsakymas:
„Sąlygos – viską darome nuotoliniu būdu per kurjerius, sutartį pildome tiesiog telefonu, o jei jums leidžia teikti vartojimo paskolą, tai kurjeris sutartį pas jus pristato per tris valandas į jūsų nurodytą adresą. Metinės palūkanos pas mus – 10 proc., esame privatūs asmenys ir yra išankstiniai mokesčiai, tai jei domina informuokite mus. Kuriam laikotarpiui domintų?“
Patikslinus, kad metams, ir paklausus mokesčių dydžio, asmuo patikina, kad mokestis būtų 86 Eur. Tai neva sudaro notarinis mokestis, administracinių dokumentų mokestis ir kurjerio paslaugų mokestis.
Paprašius patikslinti, kas patikrina, ar paskola gali būti išduodama, gaunamas trumpas atsakymas: „duomenų bazė“.
Paprašius iš anksto atsiųsti sutartį, kad būtų galima atidžiau susipažinti su paskolos sąlygomis, asmuo patikina, kad atsiųs, tačiau nurodytu el. adresu iki šiol nieko neatsiuntė.
Kriminalinė policija: tokio pobūdžio sukčiavimų pasitaiko nedažnai
Lietuvos kriminalinės policijos biuras Delfi pasakoja, kad minima sukčiavimo schema nėra nauja ir policijai yra žinoma. Tokio pobūdžio sukčiavimų, lyginant su kitomis sukčiavimo schemomis, pasitaiko nedažnai. Vykdant pirminės informacijos apie tokius atvejus analizę, šiemet fiksuota 15 atvejų, pernai – 6.
„Vertinant karantino laikotarpį nuo kovo 16 iki birželio 27 dienos ir analizuojant to periodo ir po jo gaunamą pirminę informaciją apie pranešimus dėl sukčiavimų įvykdytus virtualioje vietoje, kas atitiktų sąvoką „internetiniai sukčiai“, analitikai nestebi tokių sukčių ryškaus aktyvumo, atvejų skaičius svyruoja, bet vidutiniškai nedaugėja.
Dėl vis didėjančio skaitmeninių technologijų naudojimo įvairiose gyvenimo sferose, taip pat ir dėl užsitęsusios koronaviruso pandemijos ir jos nulemtų socialinio gyvenimo permainų, internetinių sukčiavimų ir sukčių skaičius gali didėti ateityje“, – rašoma policijos komentare.
Karantino metu policija iš viso pradėjo 492 tyrimus dėl sukčiavimo (balandžio mėn. – 153, gegužės mėn. – 165, birželio mėn. – 174), atitinkamai išaiškino 36 proc., 36 proc. ir 56 proc. sukčiavimų atvejų. Po karantino, liepos mėn., policija pradėjo – 197 tyrimus ir ištyrė 55 proc. atvejų.
„Kiekviena nusikalstama veika individuali, todėl tyrimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių. Dalis sukčiavimų padaryti, veikiant iš užsienio valstybių, sukčiavimo būdu užvaldytos lėšos pervedamos į užsienio valstybėje registruotas sąskaitas, kas labai apsunkina nusikalstamos veikos tyrimą. Dėl objektyvių priežasčių vienus nusikaltimus pavyksta ištirti greičiau, tuo tarpu kitų tyrimas gali užtrukti ilgiau“, – teigia policija.
Anot kriminalinės policijos atstovų, išviliotų pinigų suma sukčiavimo atveju gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Pavieniais atvejais galimos dar didesnės sumos.
Policija savo svetainėje informuoja apie labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus:
1. Telefoninis sukčiavimas.
2. Avansinis sukčiavimas.
3. Pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę).
4. Lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
5. Kiti sukčiavimo būdai.
Kalbant apie avansinį sukčiavimą, pažymima, kad paprastai populiariuose skelbimų portaluose paskelbiami melagingi skelbimai apie pigiau už įprastą rinkos kainą parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą). Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas.
Kitas avansinio sukčiavimo būdas – nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus pardavėjui į sąskaitą už prekę. Nusikaltėlis paprašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir gudriai išvilioja prisijungimo slaptažodžius – nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą.
Jei daikto pardavėjas atskleidžia nusikaltėliui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje, ne retai – ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.
Policijos patarimai:
– Nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus.
– Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.
