Pasigenda pinigų

Prieš kurį laiką valdžia patvirtino, kad visiems Užimtumo tarnyboje (UT) registruotiems bedarbiams nuo birželio bus mokama laikina darbo paieškos išmoka, kuri sudarys 42 arba 200 Eur.

Buvo teigiama, kad mažesnė suma į kišenes įkris gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmoką, o didesnės gali tikėtis tie, kurie nedarbo socialinio draudimo išmokos negauna.

Visgi paaiškėjo, kad yra atvejų, kada gyventojai gali likti ir be žadėtų pinigų, o tai liečia tuos, kurie turi skolų ir yra antstolių akiratyje. Jų atskirai neinformavus apie gaunamą paramą, pinigai, įkritę į sąskaitą, gali būti išieškoti ir nurašyti.

„Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba. Antstoliui reikėtų pateikti paramą skyrusios institucijos pažymą (pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos) ir 2–3 mėnesių banko sąskaitos išrašą. Jį galima rasti savo elektroninės bankininkystės paskyroje, taip dėl šio dokumento galima keiptis į banką.

Tik žinodamas lėšų kilmę, antstolis užtikrins, kad iš paramos lėšų išieškojimas nebūtų vykdomas. Išrašas reikalingas tam, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo be paramos lėšų dar gauna kokių nors kitų lėšų, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas“, – situaciją komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai.

Užimtumo tarnybos, kuri gyventojams ir moka darbo paieškos išmokas, atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Delfi“ patvirtino, kad tarnybai teko susidurti su asmenimis, kurie pasigedę išmokėtų pinigų kreipiasi siekdami išsiaiškinti situaciją ir prašo specialių pažymų. Tiesa, ji tikino, kad dėl situacijos UT kreipėsi ir į Lietuvos antstolių rūmus bei kitas susijusias institucijas.

Antstoliai: apie lėšų kilmę sužinome tik vėliau

Patys Lietuvos antstolių rūmų atstovai tikino, kad bendrai tokios situacijos, kai skola yra nuskaitoma valstybei žmogui pervedus vienokią ar kitokią išmoką, nutinka pinigus iš asmens nuskaitant ne patiems antstoliams, bet skolų išieškojimą vykdančiai Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS).

„Ši sistema, taip pat bankas ar kita kredito įstaiga, kurioje yra asmens lėšos, neturi nei galimybių, nei teisės „sekti“, kokios kilmės lėšos patenka į asmens sąskaitą, tai konfidenciali
kliento informacija.

Jeigu sąskaitos savininkas iš anksto pats nepasirūpina ir nepraneša antstoliui apie gaunamų lėšų kilmę, tai bet kokių lėšų patekimas į areštuotą sąskaitą automatiškai „paleidžia“ skolos išieškojimo ir lėšų nuskaitymo mechanizmą.

Problemą aštrina tai, kad duomenys apie asmens gautą Užimtumo tarnybos išmoką Antstolių informacinėje sistemoje atsiranda tik po to, kai išmokas mokančios institucijos („Sodros“) suformuojamas ir atliekamas atitinkamas mokėjimo pavedimas. Tai reiškia, kad antstolis sužino apie lėšų kilmę vėliau, negu PLAI sistema realiai atlieka areštuotų lėšų nurašymą ir pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą“, – situaciją aiškino antstolių rūmų atstovai.

Paklausus, kaip to išvengti, buvo teigiama, kad reikia kaip galima operatyviau elektroniniu paštu ar prisijungus prie www.antstoliai.lt portalo apie gaunamas valstybės išmokas pranešti antstoliui.

„Antstoliui reikėtų atsiųsti išmoką skyrusios institucijos duomenis (šiuo atveju – Užimtumo tarnybos) ir 2 paskutinių mėnesių banko sąskaitos išrašą iš elektroninės bankininkystės sistemos.

Žinodamas lėšų kilmę, antstolis turės galimybę iš anksto užtikrinti, kad iš paramos lėšų ir kitų socialinės paskirties išmokų išieškojimas nebūtų vykdomas. Tam sukurtas techninis instrumentas – laisvai disponuojama suma (LDS).

Antstolis sistemoje nustatys tokio dydžio LDS, kokia yra asmens gaunamų išmokų, kompensacijų ar pašalpų suma.

Šiomis lėšomis išieškojimo metu skolingas asmuo galės naudotis vieną kalendorinį mėnesį, jei lėšos lieka
nepanaudotos, kitą mėnesį skolos iš jų išieškomos jau bendra tvarka“, – situaciją aiškino antstolių rūmai ir teigė, kad tais atvejais, kai „Sodrai“ yra žinoma, kad išmokų gavėjas turi priverstinai išieškomų skolų, „Sodros“ atstovai, turintys galimybes taikyti LDS, galėtų patys nustatyti LDS dar iki lėšų pervedimo.

Yra galimybė atgauti pinigus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, net jei lėšos iš žmogaus buvo nuskaitytos, visgi yra viena galimybė jas susigrąžinti.

„Net jeigu žmogus nespėjo iš anksto pranešti antstoliui apie pajamų kilmę ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos – dar ne viskas prarasta.

Tokiu atveju per 14 dienų nuo pajamų nurašymo antstoliui reikėtų pateikti paramą skyrusios institucijos pažymą ir banko sąskaitos išrašą.

Laiku pateikus dokumentus, kurie įrodo, kad nurašytos buvo pajamos, kurios gautos kaip parama, antstolis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pajamas grąžina“, – teigė SADM atstovai.

Redakcija primena, kad įsigaliojusius Civilinio kodekso proceso pakeitimus, skolos negali būti išieškomos iš lėšų, kurios gautos kaip valstybės ar savivaldybių parama dėl ekstremalios situacijos ar karantino, pavyzdžiui, vienkartinė 120 ar 200 eurų išmoka vaikams, 200 eurų išmoka neįgaliesiems, pensininkams, 42 arba 200 eurų laikina darbo paieškos išmoka, savivaldybių dėl COVID-19 skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė ar sąlyginė pašalpa.

Taip pat lieka galioti tvarka, pagal kurią išskaitos negalimos iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, vaikų pinigų ir kitų išmokų vaikui, savivaldybių ar valstybės teikiamos paramos nepasiturintiems, šalpos neįgalumo, šalpos senatvės ir įvairių rūšių našlaičių pensijų, tikslinių kompensacijų ir išmokų.

Skolos išieškojimas

Dažniausiai kišenę papildo 200 Eur

UT duomenimis, iš viso iki rugpjūčio 5 d. gauta 168 740 asmenų prašymai darbo paieškos išmokai gauti, iš jų – 63 proc. asmenų bus mokama 200 Eur ir 37 proc. – 42 Eur.

„Šiuo metu jau patikrinti 136 tūkst. asmenų, pateikusių prašymus už birželį ir liepą, duomenys, iš jų – 86 tūkst. asmenų bus išmokėta 200 Eur išmoka ir 50, 3 tūkst. asmenų gaus po 42 Eur.

Už birželį pateikė prašymus dėl išmokos 86 145 asmenys, iš jų – 29 829 asmenims išmokėta darbo paieškos išmoka“, – teigė UT atstovė spaudai M. Jankauskienė.

„Delfi“ primena, kad UT registruotiems asmenims, turintiems bedarbio statusą, priklauso laikina darbo paieškos išmoka, kuri sudaro 42 Eur, jei asmuo turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, arba 200 Eur neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.

Darbo paieškos išmoka nebus mokama tik tiems asmenims, kurie dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, gauna paramą mokymuisi ar darbo vietai steigti.
Norint gauti išmoką, visų pirma reikia būti registruotam UT ir turėti bedarbio statusą.

Ši papildoma parama yra bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes, dalis. Konkrečiai šia išmoka bus užtikrinamos bent minimalios pajamos tiems, kurie prarado darbą, o naujo susirasti greitai nepavyksta. Darbo paieškos išmoka bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki 2020 metų pabaigos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (215)