„Makroekonominio stabilumo grupės skaičiavimais 2025 m. skola galėtų svyruoti apie 60 proc. BVP.

Dabartiniu momentu, skola yra išaugusi 10 proc., o tai yra vienas stipriausių augimų per visą Lietuvos istoriją“, – laidoje teigė ji, tačiau pridūrė, kad kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims net ir 60 proc. nuo BVP įsiskolinimas neatrodo labai didelis, nes ES skolos vidurkis yra daugiau nei 100 proc.

Tiesa, pagrindinė rizika, anot viceministrės, yra ta, kad pasikeitus sąlygoms finansų rinkoje, o palūkanoms pradėjus augti, ateityje grąžinti skolas gali būti itin sudėtinga ir brangu, ypač, kai šalyje mažėja ir senėja gyventojai.

„Jeigu per 20 m. darbo rinką paliktų daugiau darbuotojų, skolos našta kiekvienam gyventojui būtų vis didesnė ir didesnė ir galėtų tapti nepakeliama. Tada per mokesčius reikėtų grąžinti ankstesnių kartų skolas“, – tikino ji.

Paklausus, ar valdžia dabar planuoja įvesti naujus mokesčius, ji teigė, kad vyksta diskusijos.

„Tikėtina, kad tam tikrų papildomų mokesčių galėtų atsirasti, yra diskutuojama, bet tai nebuvo siejama tik su papildomu skolinimusi.

Tai labiau orientuota į ekonomikos žalumą, žalieji mokesčiai, tie mokesčiai, kurie jau buvo kurį laiką aptariami tiek su visuomene, tiek su tarptautinėmis institucijomis skirtinguose formatuose.

Kol kas jokių mokesčių, kurie būtų orientuoti vien į skolos grąžinimą, nebuvo planuota“, – patikrino J. Rojaka.