Birželį 8 proc. apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė.

2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su apklausa prieš 4 mėnesius (vasarį, dar iki koronaviruso pandemijos Lietuvoje pradžios), 36 proc. punktais padaugėjo nurodžiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.

Kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, nurodė daugiau nei pusė visų demografinių bei socialinių grupių Lietuvos gyventojai, o kad ji per pastaruosius kelis mėnesius nepakito, kiek dažniau už kitus nurodė pensininkai, besimokantis jaunimas bei dirbantys valstybiniame sektoriuje.

Analitikas: karantinas finansiškai galėjo paliesti pusę milijono gyventojų

Komentuodamas apklausos rezultatus, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad tokie rezultatai jo nenustebino.

„Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus arba buvo išleisti į prastovas, arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst. Kad jų finansinė padėtis pablogėjo, tai vienareikšmiškai. Prie šitos grupės žmonių prisidėjo ir tie, kurie buvo krizės smaigalyje – viešbučiai, maitinimas, restoranai, turizmas. Šitų sričių atstovų nuotaikos turbūt išvis yra tragiškos.

Kad daugiau nei pusė žmonių mano, jog jų finansinė padėtis pablogėjo, labai atspindi tai, kas vyko. Realiai gali būti, kad žmonių, kuriuos paveikė situacija, yra daugiau. Šeimose gali būti vienas dirbantis ir jis buvo išleistas prastovą. Galima kalbėti, kad tai palietė per 500 tūkst. žmonių. Natūralu, kad nuotaikos subjuro“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Jo nuomone, tokiems neigiamiems rezultatams įtakos galėjo padaryti ir psichologiniai aspektai.

„Netiesioginė įtaka, kad nuotaikos subjuro, gali būti ir dėl šalutinių atvejų. Daliai žmonių karantininis laikotarpis asocijuojasi su tamsiu laikotarpiu. Finansiškai net jei nenukentėjo, jų nuotaikos ir optimizmas arba požiūris į situaciją gyvenime gali taip pat pablogėti, nors finansiškai galbūt niekas ir nepasikeitė“, – komentavo analitikas.

Vis dėlto, M. Dubnikovo teigimu, kai kurių sričių darbuotojai dėl karantino galėjo ir pagerinti savo finansinę situaciją.

„Iš karantino išlošė žmonės, kurie dirba įmonėse, kurios karantino nebuvo paliestos, pavyzdžiui, IT sektorius, kur žmonės galbūt net ir sulaukė atlyginimų padidėjimo. Programuotojas dirbo ar jam karantinas, ar ne, jis galėjo dirbti tiek iš namų, tiek darbo vietoje. Jeigu atlyginimas padidėjo, tai galėjo nuotaikos ir pagerėti“, – sakė jis.

„Žmonės, kurie užsiima verslu, tokių nėra daug, bet kai kurie sektoriai irgi galėjo pasistūmėti į priekį ir pasigerinti finansinę situaciją“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Apklausa vyko 2020 m. birželio 15 – 25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.