„Groju šventėse, daugiausia asmeninėse, teko ir vestuvėse pagroti. Dažniausiai armonika, bet turiu ir garso aparatūrą, kad balsas būtų stipresnis“, – pasakojo Raimundo Sargūno sporto gimnazijos bendrabutyje auklėtoju dirbantis miesto Tarybos opozicijos atstovas.
Paklaustas, kiek sumoka už verslo liudijimą, muzikantas prisiminti negalėjo. Kad išvengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto, V. Satkevičius į debatus dėl mokesčio dydžio nesivėlė. Savivaldybės tarybos posėdyje politikas nusišalino nuo opozicijos kolegų iškelto siūlymo verslo liudijimus atpiginti iki simbolinio vieno euro.
Opozicija motyvuoja šitaip tiesianti pagalbos ranką per karantiną pajamų netekusiems panevėžiečiams. Visgi Savivaldybės administracija, apskaičiavusi, kiek dirbantieji su verslo liudijimais per metus sumoka mokesčių, tvirtina, jog toks opozicijos žingsnis – populistinis siūlymas artėjant Seimo rinkimams, bet ne reali pagalba verslui.
Verslui skatinti
Tarybos opozicijos vadovės, Žaliųjų partijos atstovės Gemos Umbrasienės teigimu, mokestį už verslo liudijimą veiklai Panevėžio miesto teritorijoje sumažinus iki 1 euro, būtų sušvelnintas karantino poveikis smulkiajam verslui, o miestiečiai, praradę pajamas arba pastarosioms sumažėjus, būtų paskatinti imtis verslo. Opozicijos įsitikinimu, šitaip būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas ir žmonių pajamų augimas.
„Dėl to daugiau žmonių išbandytų save versle, būtų paskatinta vidaus paklausa“, – nuotoliniu būdu surengtame Tarybos posėdyje kalbėjo G. Umbrasienė.
Opozicija apskaičiavo, kad nuo liepos 1-osios visų maždaug 100-o veiklos rūšių – nuo medienos ruošos, antkapinių paminklų gamybos, prekybos, batų taisymo iki kompiuterinių žaidimų, apgyvendinimo, taip pat kirpyklos, manikiūro, kitų grožio paslaugų, drabužių siuvimo – verslo liudijimus apmokestinus 1 euru, miesto biudžetas per likusius šešis metų mėnesius netektų maždaug 75 tūkst. eurų.
Opozicija mano, jog toks simbolinis mokestis turėtų likti ir kitąmet. Anot G. Umbrasienės, miesto biudžeto prarasti nuostoliai būtų „du mero baliai“.
„Tas euras, kuris sumokamas mokesčio, reikalauja padaryti apyvartos kartais ir už 10 eurų. Čia būtų labai aktuali paramos priemonė“, – pritarė ir frakcijos „Kartu“ atstovas Rimantas Ridikas.
Džiūvėsis per valandą
Valdančioji dauguma apskaičiavo, jog opozicijos siūloma verslo skatinimo priemonė nėra tokia efektyvi, kaip pateikė jos sumanytojai.
„Klausantis opozicijos susidaro įspūdis, kad jei patvirtintume 1 euro mokestį už verslo liudijimą, žmonės laimėtų aukso puodą. Iš tiesų to nėra, todėl tokį siūlymą vertinu kaip visišką rinkimų debesį“, – spalį vyksiančių Seimo rinkimų įtaką juose ketinančių dalyvauti opozicijos narių siūlyme įžvelgė frakcijos „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narė Birutė Valkiūnienė.
Anot jos, įvedus 1 euro mokestį dirbantiesiems su verslo liudijimais, pirmiausia būtų iškreipta mokesčių sistema.
„Verslo liudijimo mokestis yra atitikmuo gyventojų pajamų mokesčio, mokamo dirbančių pagal darbo sutartis žmonių. Nė vienas gyventojų pajamų mokesčio nemoka simbolinio vieno euro, o, mano galva, visi dirbantieji turi turėti vienodas arba bent apyvienodes sąlygas“, – kalbėjo valdančiųjų atstovė. B. Valkiūnienės nuomone, Panevėžio savivaldybės patvirtinti įkainiai už verslo liudijimą ir taip nėra dideli.
„Jei verslo liudijimą įsigijęs žmogus dirba visas darbo dienas ir per metus sumoka 250 eurų mokestį, vadinasi, mėnuo jam atsieina 20 eurų, o viena darbo valanda – vos 11 centų, kiek kainuoja paprasčiausias džiūvėsėlis. Mokestį sumažinę iki euro, nei atvertume pasakiškas galimybes, nei paskatintume plėtotis. Opozicija kalba apie aukso puodą, kurio iš tiesų nėra – tarp realybės ir žodžių didžiulis skirtumas“, – suskaičiavo Tarybos narė.
Mokesčiai už verslo liudijimą, kaip ir gyventojų pajamų mokestis, patenka į miesto biudžetą.
„Tiek, kiek per metus surenkama pardavus verslo liudijimus, kainuotų Pievų gatvėje įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio geresnio prašė neįgalieji, arba toks pat Pramonės gatvėje. Kai dirbantys pagal darbo sutartis žmonės prisideda prie bendro miesto gėrio, manau, būtų neteisinga, jei neprisidėtų ir dirbantys pagal verslo liudijimus“, – kalbėjo B. Valkiūnienė.
Mato žaidimą
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais 2019-aisiais metais Panevėžio mieste su verslo liudijimais darbavosi 1 916 gyventojų. Iš jų beveik 1 400 už verslo liudijimus, mokėjo ne visą kainą, o pasinaudojo lengvatomis. Iš 89-ių veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, pigiausiai – 12 eurų metams – apmokestintos 47-ios (aplinkos tvarkymas, langų valymas, valčių, dviračių nuoma, dovanų pakavimas, vonių restauravimas ir kt.), brangiausiai – 500 eurų metiniu mokesčiu – įkainota dešimt darbų (prekyba, baldų gamyba, transporto priemonių remontas, patalpų nuoma).
Pernai dirbusieji Panevėžyje su verslo liudijimais už juos sumokėjo ir miesto biudžetą papildė 151 tūkst. 636 eurais. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos nuomone, šis mokestis nėra tas, kuris panevėžiečius negailestingai slėgtų. Opozicijos parengtą jo mažinimo projektą direktorius pavadino populistiniu siūlymu.
„Turime didelį spektrą veiklų, kurioms taikomi skirtingi verslo liudijimo įkainiai. Tam sąrašui dar taikoma daugybė lengvatų: studentams, turintiems negalią, pensinio amžiaus, dar kitiems – iš viso vienuolikai grupių asmenų. Mes tikrai išlaikome konkurencingą verslo liudijimų nišą, jų įsigijimo forma lanksti, numatyta tikrai daug kompensacijų ir dabar sakyti, kad padarykim po eurą ir išgelbėsim Panevėžį, tėra žaidimas“, – pabrėžė T. Jukna.
Direktorius taip pat motyvavo, jog šios kategorijos dirbantiesiems pagalbos ranką jau ištiesė valstybė. Prieš karantiną įsigijusiems verslo liudijimus ir jo metu nevykdžiusiems veiklos grąžinami sumokėti pinigai, taip pat tris karantino mėnesius ir dar du mėnesius jam pasibaigus mokama fiksuota subsidija po 257 eurų kas mėnesį.
Po emocingų diskusijų opozicijos siūlymui verslo liudijimus apmokestinti vienu euru pritarė tik jos pačios atstovai, balsų dauguma šis siūlymas atmestas.
