Už NPD didinimą pasisakė 111 Seimo narių, prieš – 0, susilaikė – 1.
Kad įsigaliotų įstatymas, jį dar turi pasirašyti prezidentas. Įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d. ir galios iki 2020 m. gruodžio 31 d.
50 eurų didesnis – 400 eurų NPD būtų taikomas už visus 2020 metus. Anksčiau toks didinimas buvo numatytas nuo 2021 metų.
50 eurų padidinti NPD biudžete šiems metams reikėtų rasti apie 84 mln. eurų.
Šalies vadovo teigimu, NPD kėlimas padės papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Kitai šalies vadovo iniciatyvai – pusei metų iki gruodžio pabaigos nuo 20 iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – Seimas nepritarė.
Gegužę prezidentas pasiūlė paankstinti NPD didinimą iki 400 eurų. Šiuo metu gyventojui taikytinas NPD apskaičiuojamas pagal formulę: 350 – 0,17 x (darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga). Prezidento pateiktame įstatymo projekte formulė atrodo taip: NPD = 400 – 0,19 x (DU – MMA).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai bei Vyriausybė palaikė G. Nausėdos siūlymą didinti NPD, tačiau prieštaravo siekiui mažinti GPM.
Vyriausybės parengtoje išvadoje rašoma, kad tarifo mažinimas neatitinka jos programos: „Pritarus siūlymui, susidarytų reikšmingas atotrūkis tarp mažai ir daug uždirbančių gyventojų gaunamos naudos – MMA uždirbančiam asmeniui tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų – 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau.“
Už NPD didinimą, bet prieš tarifo mažinimą pasisakė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetai (BFK).
Prieš balsavimą vykusios diskusijos metu Seimo narys Povilas Urbšys siūlė grįžti prie GPM mažinimo žmonėms, kurie gauna 1,5 vidutinį darbo užmokestį (VDU). Jis pažymi, kad kalbama apie atlyginimus nuo 600 eurų iki 2701 Eur.
„Šis siūlymas leistų vaduoti mūsų visuomenę nuo išlaikytinių santykių tarp valstybės ir žmonių. Ir leistų ateityje užbėgti blogėjančiai situacijai, kuri reikalaus iš biudžeto papildomų lėšų ir tai eilinį kartą bus sprendžiama vienkartinėmis išmokomis, kaip tai buvo padaryta dabar, prigaminant vienkartinių piniginių maišelių. Kviesčiau prieiti kompromisą“, – kalbėjo P. Urbšys.
BFK nepritarė šiam siūlymui, nes tai savivaldybių ir valstybės biudžetui kainuotų apie 280 mln. Eur.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius palaikė P. Urbšio siūlymą: „Dažnai kalbame apie pajamų nelygybę. Jeigu 2015 metais iki 1 VDU darbo rinkoje buvo 72 proc. darbuotojų, tai 2020 m. pirmajame ketvirtyje išliko tas pats procentas. Per penkerius metus pajamų nelygybė darbo rinkoje išliko ta pati. Visą tai galėjome įgyvendinti per ankstesnę mokestinę reformą.“
BFK narys Mykolas Majauskas sako, kad artėjant rinkimams, norinčiųjų dalinti valdiškas dovanas daugėja: „Šiandien matome populistinį sprendimą, kuris didina deficitą ir skolą. Atkreipsiu dėmesį, kad tai nukreipta ne į tiesiogiai nukentėjusius nuo pandemijos ar karantino, o tiesiog stengiamasi pabarstyti pinigų prieš rinkimus. Tai niekaip neskatina ekonomikos, nes bus nukreipta į žmones, kurie gauna vidutines pajamas, kurie vartos didelę dalį importuojamų prekių. Jei paskatinsime, tai didele dalimi paskatinsime Vokietijos, Rusijos ar Kinijos ekonomikas.
Tai yra laikinas mokesčių sumažinimas, kuris niekaip nepadarys Lietuvos konkurencingesnės ir niekaip nepadės pritraukti užsienio investicijų ar apskritai paskatinti investicijas. (...) Tai niekaip nesprendžia sisteminių problemų. Galiausiai tai kainuos labai didelius pinigus – 280 mln. Eur pusmečiui.“
„Valstietis“ Tomas Tomilinas palaiko mokestinės naštos mažinimą darbo santykiuose, tačiau nepalaiko GPM tarifo mažinimo: „Sakau „ne“ per didelėms ambicijoms, turint mintyje, kad niekas nežino, kaip ši krizė toliau vystysis, mums dar reikia kurti gerovės valstybę, reikia didinti biudžetininkams algas, didinti pensijas. Darbų yra daug, todėl nedarykime nepamatuotų ir per daug ambicingų sprendimų.“
Už P. Urbšio pataisą balsavo 33, prieš – 35, susilaikė – 40. Seimas GPM mažinimui nepritarė.
Savo ruožtu konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad NPD didinimas yra skubotas sprendimas, be to, neatspindėtas šių metų biudžete, rašo ELTA.
„Iš visų pateiktų pasiūlymų didinti išmokas, mažinti mokesčius šitas, matyt, yra racionaliausias sprendimas, tačiau skubotas. Atkreipsiu dėmesį, kad NPD mes paprastai keičiame nuo sausio 1 dienos tam, kad tada būtų galima planuoti kalendorinius metus, buhalteriai galėtų apskaičiuoti. Kitas dalykas – tai nėra atspindėta šių metų biudžete, nėra patvirtinta, tokios pajamos ir išlaidos nėra atspindėtos“, – sakė M. Majauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad tai – geras sprendimas, skatinantis žmones dirbti.
„Siūlymai sumažinti GPM, didinti NPD yra orientuoti į dirbančią tautą. Pas mus dirba 1,3 mln. gyventojų, dar pusantro milijono šitų gyventojų išlaikomi. Proporcija netvari, reikia skatinti krizės atveju dirbančią tautą”, – sakė S. Gentvilas.
Kaip siūlymas didinti NPD paveiktų gyventojo pajamas „į rankas“, galima pamatyti grafikuose.
Pavyzdžiui, apie 800 eurų „į rankas“ gaunantis darbuotojas dėl NPD didinimo gautų 9 eurų priedą, uždirbantys MMA – 10 Eur, o uždirbantys 1200 Eur – beveik 8 Eur priedą.
Šiuo metu darbo pajamoms iki 7 VDU per mėnesį (9667 eurai „popieriuje“, apie 5850 eurų „į rankas“) taikomas 20 proc. GPM tarifas. Šią ribą viršijanti pajamų dalis apmokestinama 32 proc. tarifu.
