Kaip rašoma pranešime spaudai, „Creditreform Lietuva“ ir „SME Finance“ apibendrinti „Sodros“ viešinami vidutinio įmonių, turėjusių daugiau kaip 3 darbuotojus, darbo užmokesčio duomenys rodo, kad 2020 m. balandį vidutinis bruto (t.y. iki mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 920 EUR.

Lyginant su vasario mėnesiu, t.y. lyginant su laikotarpiu iki karantino įvedimo, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumenko 5,1 proc.

Iš devyniolikos Lietuvos ekonomikos sektorių vasarį-balandį atlyginimai išaugo šešiuose sektoriuose, o darbo užmokesčio nuosmukis fiksuojamas trylikoje sektorių. Didžiausią šuolį atlyginimai padarė energetikos srityje (+10,4 proc.), o labiausiai smuko – viešbučių ir restoranų sektoriuje (-13,9 proc.).


Tik pagąsdino

„Vertinant nedarbo lygio ir atlyginimų dinamiką Lietuvoje, galima teigti, kad bent jau kol kas koronaviruso krizė Lietuvos darbo rinkos rodiklius paveikė ganėtinai švelniai. Pavyzdžiui, nedarbo lygis prieš karantiną siekė 9,3 proc., o dabar sudaro 11,8 proc. Vasarį-balandį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 5 proc., kas nėra daug turint omenyje, kad Lietuvos ekonomika sunkiausią periodą išgyveno būtent balandį, kada BVP nuosmukis buvo dviženklis. Šiuo metu krizė Lietuvoje labiausiai pasireiškia per besitraukiančius pagrindinių ekonomikos sektorių veiklos rezultatus, bet ne per darbo rinkos rodiklius, ir tai yra esminis skirtumas lyginant su 2008-2009 m. Lietuvos ekonomikos nuosmukiu“ ,– teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot „SME Finance“ ekonomisto, palyginti nedidelį vidutinio darbo užmokesčio nuosmukį Lietuvoje galėjo lemti keli aspektai.

Aleksandras Izgorodinas

„Pirma – dėl aukšto nedarbo lygio prieš koronaviruso krizę ir didelio chroniško nedarbo lygio (33 proc. nuo visų bedarbių Lietuvoje yra ilgalaikiai) Lietuvos darbdaviai šiuo metu yra mažai linkę karpyti darbuotojų atlyginimus ir darbuotojų skaičių – ypač jei kalbėsime apie kvalifikuotus dirbančiuosius. Dėl didelio struktūrinio nedarbo net ir šios krizės metu konkurencija dėl darbuotojų tarp įmonių išlieka aštri, todėl kol kas darbo rinkos rodikliai nukentėjo kur kas mažiau nei faktiniai darbdavių veiklos rezultatai.

Antra – dėl karantino priemonių švelninimo pastaruoju metu kiek atsigavo ekonominis aktyvumas ES rinkose, tad dalis darbdavių neskuba mažinti algų ir darbuotojų skaičiaus, nes pradeda ruoštis laipsniškam eksporto užsakymų atsigavimui. Trečia – nepamirškime, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvos ne finansų sektoriaus bendrovės buvo sukaupusios 21 mlrd. EUR finansų rezervų ir dalį rezervo naudoja darbo užmokesčio lygiui palaikyti. Tam vėlgi esminės įtakos turi arši konkurencija dėl darbuotojų, kuri nedingo ir šios krizės metu“, – sako ekonomistas.

Valstybės subsidijų įtaka

„Atlyginimų lygiui įtakos turi ir valstybės paskelbtos subsidijos darbdaviams, padengiančios dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą neturi būti mažesnis nei minimali mėnesio alga, – dėsto „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – dar balandžio pradžioje Prezidentas G. Nausėda pasirašė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias darbdaviai galėjo gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimo dydžio valstybės subsidijas, kai dėl karantino buvo skelbiamos prastovos. Kaip rodo svetainėje koronastop.lrv.lt pateikta informacija, subsidijos už prastovas šiuo metu jau išmokėtos 22 133 įmonėms, o bendra išmokėta suma sudaro 83,5 mln. EUR.“

Be energetikos sektoriaus, kur vasarį-balandį atlyginimai išaugo dešimtadaliu, iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių tarp lyderių pagal darbo užmokesčio prieaugį balandžio mėnesį buvo finansų sektorius.

Saulius Žilinskas

„Tikėtina, kad beveik 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio prieaugį finansų sektoriuje labiausiai lėmė vienkartiniai veiksniai, t.y. premijos už pirmo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie buvo sumokėti balandį, t.y. antrojo ketvirčio pradžioje. Tikėtina, kad analogiška priežastis galėjo lemti ir didelį atlyginimų šuolį energetikos sektoriuje“ ,– teigia Creditreform Lietuvoje direktorius Saulius Žilinskas.

Smukimo lyderiai tie patys

Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių lyderiai pagal darbo užmokesčio nuosmukį vasarį-balandį buvo viešbučių ir restoranų (-13,9 proc.); NT operacijų (-8,7 proc.); transporto (-6,6 proc.); vidaus prekybos (-6,2 proc.) sektoriai.

„Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių, koronavirusas ir jo padariniai labiausiai paveikė paslaugų sektoriaus bendroves. Tuo tarpu kur kas mažesnį viruso poveikį pajuto pramonė – tai galima pamatyti tiek iš Lietuvos pramonės gamybos rodiklių, tiek ir iš atlyginimų dinamikos.

Pavyzdžiui, vasarį-balandį vidutinis darbo užmokestis Lietuvos pramonėje sumažėjo santykinai nedaug: -4,3 proc., tuo metu kai atskirose paslaugų sektoriaus segmentuose fiksuojamas gerokai didesnis nuosmukis. Sektorinė atlyginimų dinamika Lietuvoje aiškiai rodo, kad Lietuvos paslaugų sektorius patyrė kur kas didesnį smūgį nei pramonė“ – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.