Trečiadienį lygiai tris mėnesius dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje trukęs karantino režimas buvo atšauktas, vietoje jo šalyje liko galioti dar vasario pabaigoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Tačiau kol kas dar neaišku, kiek laiko ji tęsis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iki birželio 12 d. 21 tūkst. neigiamas COVID-19 pasekmes patyrusių verslininkų pasinaudojo mokestinės pagalbos priemonėmis ir šiuo metu vėlesniam laikui jau yra atidėję apie 392 mln. eurų mokėtinų mokesčių, iš jų 321 mln. eurų nepriemoka susidarė po kovo 16 d., o didžiausią dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 245 mln. eurų.
VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova pažymi, kad 492 verslininkai jau sudarė mokestinės paskolos sutartis su VMI ir 26,2 mln. eurų mokesčių sumokės dalimis, be jokių palūkanų.
Pagalbos priemonės gyventojams
Nevykdantiems savarankiškos veiklos ir susidūrusiems su finansiniais sunkumais gyventojams, kurie deklaravę pajamas iki liepos 1 d. negalės sumokėti mokesčių už 2019 m., iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius VMI delspinigių neskaičiuos ir išieškojimo veiksmų nevykdys.
Pagalbos priemonės įmonėms
Anot jos, VMI mokestinės pagalbos priemonės įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos, galioja iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius, tad pasibaigus karantinui, niekas esą nepasikeitė.
Pašnekovė primena, kad VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, automatiškai, be prašymo yra atleidžiami nuo delspinigių ir nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
„Po ekstremalios situacijos, bet ne karantino, pabaigos šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius. Per šį situacijos įsivertinimui ir veiksmų susiplanavimui skirtą dviejų mėnesių laikotarpį į sąrašą įtrauktoms įmonėms taip pat nebus vykdomas naujų deklaruotų mokesčių išieškojimas, nuo jų nebus skaičiuojami delspinigiai“, – aiškina I. Gavrilova.
Tie patys terminai esą galioja ir toms įmonėms, kurios į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą yra įtrauktos pagal pateiktą sąrašą.
Pagalbos priemonės savarankiškai dirbantiesiems
VMI Mokestinės pagalbos priemonės savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurių veikla nukentė nuo pandemijos, galioja iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar 2 mėn.
VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus individualios veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė ekonominių veiklų sąrašą – jas vykdantiems, arba vykdžiusiems iki karantino paskelbimo, gyventojams taikomos VMI pagalbos priemonės yra analogiškos kaip ir nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms.
Tai reiškia, kad, jei nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos bei dar du papildomus mėnesius po jos atsiras mokėtinų mokesčių, individualią veiklą vykdantys gyventojai yra atleidžiami nuo delspinigių, nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai.
Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių individualių veiklų su pažyma bei įsigijus verslo liudijimą sąrašą galima rasti VMI interneto svetainėje.
Tačiau VMI atkreipia dėmesį, kad nuostatos individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurių veiklos nebuvo uždraustos ir nėra nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąraše, yra kiek kitokios. Pastarieji individualios veiklos pajamas turi deklaruoti ir GPM sumokėti iki liepos 1 d.
„Vykdantys individualią veiklą, kurių veiklos nebuvo uždraustos, tačiau jie susidūrė su laikinais sunkumais dėl COVID-19, dėl mokestinės pagalbos priemonių turi kreiptis į VMI ir pateikti prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo“, – pažymi VMI atstovė.
„Sodros“ įmokos grįžta iškart po karantino
„Sodra“, taikydama mokestinių lengvatų priemones verslui, bendradarbiauja su VMI – neskaičiuoja įmonių skolų ir netaiko sankcijų įmonėms, kurios įtrauktos į VMI COVID-19 paveiktų įmonių sąrašą. Kitos įmonės dėl sankcijų netaikymo taip pat galėjo kreiptis vieno langelio principu į VMI ir tokie prašymai tuo pačiu pasiekė ir „Sodrą“.
Šiuo metu „Sodra“ jau yra atidėjusi 8 mln. eurų įmokų mokėjimą 700 įmonių. Be to, per VMI yra gavusi beveik 12 tūkst. įmonių prašymus netaikyti sankcijų, o jų įsipareigojimai vertinami 160 mln. eurų. Taip pat sankcijos netaikomos į sąrašą įtrauktoms įmonėms.
Pasibaigus karantinui „Sodra“ laukia COVID-19 poveikį patyrusio verslo prašymų supaprastinta tvarka atidėti karantino laikotarpiu nesumokėtų įmokų mokėjimą. Tai galima padaryti per du artimiausius mėnesius, o galutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas gali siekti ir 5-erius metus.
Tačiau, pasak „Sodros“, nereiškia, kad visos šios įmonės pageidaus atidėti įmokų mokėjimą. Jeigu draudėjas nenorėtų atidėti skolų, jis įmokas už karantino laikotarpį turėtų sumokėti per du mėnesius – iki rugpjūčio 17 dienos.
„Per du mėnesius, tai yra iki rugpjūčio 17 dienos, laukiame draudėjų prašymų atidėti įmokas ir esame pasirengę priimti sprendimus supaprastinta tvarka. Tai reiškia, kad nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms nereikės pagrįsti savo mokumo bei nebus skaičiuojamos palūkanos.
Raginame įmones neatidėlioti prašymų teikimo iki paskutinio termino – vis dėlto prognozuojame, jog per gana trumpą laikotarpį turėsime priimti tūkstančius sprendimų dėl įmokų skolų atidėjimo“, – pranešime žiniasklaidai sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Anot „Sodros“, pavėlavus pateikti prašymą įmokos galės būti atidėtos, tačiau įprastomis sąlygomis – reikalaujama pagrįsti mokumą bei taikomos palūkanos.
Vis dėlto pasibaigus karantinui ne visoms įmonėms bus galima pasinaudoti šia priemone. Verslui, kuris nelaikomas patyrusiu COVID-19 poveikį, t. y. nėra įtrauktas į VMI nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, bet galbūt turėjo sunkumų, dviejų mėnesių terminas ir supaprastintos atidėjimo sąlygos nebus taikomos. Šios įmonės per karantiną galėjo nemokėti įmokų, o „Sodra“ netaikė jokių sankcijų. Tačiau šiuo metu joms nesumokėtas įmokas už praėjusį laikotarpį reikia sumokėti nedelsiant, kitaip „Sodra“ gali taikyti sankcijas.
Kam taikoma supaprastinta tvarka?
Supaprastinta tvarka atidėti karantino laikotarpiu nesumokėtų įmokų mokėjimą gali COVID-19 patyrę draudėjai, kurie nuo karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pasibaigimo dienos buvo įtraukti į VMI viešai skelbiamus draudėjų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.
Taip pat tuo pasinaudoti gali individualių veiklų, vykdomų pagal individualios veiklos pažymą, arba į verslo liudijimų, kurių vykdymui nustatyti draudimai / apribojimai sąrašus. Taip pat tie, kurių prašymus taikyti mokestinės pagalbos priemones dėl COVID-19 yra patvirtinusi VMI.
Tačiau galimybe atidėti skolą supaprastinta tvarka negali pasinaudoti tie draudėjai, kurių įsiskolinimų išieškojimas iki karantino pradžios jau buvo perduotas antstoliui arba kuriems iki karantino paskelbimo buvo pradėta bankroto procedūra. Be to, supaprastinta tvarka netaikoma neigiamo poveikio karantino metu nepatyrusiems draudėjams.
Pasak „Sodros“, įmonės turės įsipareigojimus įvykdyti ne vėliau kaip per 5-erius metus ir jos pačios gali pasirinkti tiek atidėjimo laikotarpį, kurį atidėtos įmokos išvis nemokamos, tiek ir įmokų išdėstymo dalimis laikotarpį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Sodrai“ priėmus sprendimą skolų mokėjimą atidėti, draudėjas privalo laiku ir drausmingai mokėti einamąsias socialinio draudimo įmokas. Nesumokėjus laiku einamųjų socialinio draudimo įmokų, sprendimas turės būti panaikintas ir skola bus išieškoma.
Paskolų „atostogos“ – iki liepos 1 d.
Delfi primena, kad Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos, siekdamos palengvinti klientų, susiduriančių su sunkumais dėl COVID-19, padėtį, pasirašė moratoriumus, kuriais įsipareigojo suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio, ir iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus įmonėms. Moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei sudaro iki 5 mln. eurų.
Pasinaudoti ilgesnėmis paskolų atostogomis, nei numato įstatymai, pagal šalies finansų ir kredito įstaigų pasirašytus moratoriumus, gyventojai ir verslas gali iki šių metų liepos 1 d.
„Moratoriumo sąlygų neatitinkantys klientai ir klientai, kurie norės atidėti paskolų įmokas po liepos 1 d., gali prašyti paskolų atostogų be sutarčių peržiūros ir palūkanų keitimo įstatymų nustatytomis sąlygomis bei kredito įstaigų numatyta tvarka. Kreiptis į kredito įstaigą galima ir dėl grąžinimo atidėjimo kitokiomis sąlygomis ar terminais, nei yra apibrėžta. Tokiu atveju situacija bus nagrinėjama individualiai“, – rašoma LBA komentare.
LBA pažymi, kad daugelis šalies bankų gyventojams bei įmonėms, kurios dėl koronaviruso susidūrė su finansiniais sunkumais, realiai siūlo daugiau galimybių, nei yra numatyta įstatyme.
Nuo karantino pradžios kredito įstaigos verslui atidėjo paskolų, kurių bendra vertė siekia 1 mlrd. eurų, gyventojams – daugiau kaip 200 mln. eurų vertės būsto paskolų grąžinimą.
Prie LBA narių inicijuotų moratoriumų dėl paskolų grąžinimo atidėjimo prisijungė dar keliolika asociacijai nepriklausančių rinkos dalyvių.
Anot LBA, didžiausio susidomėjimo galimybe atidėti paskolų grąžinimą sulaukta kovą ir balandį. Šiuo metu užklausų dėl mokėjimų atidėjimo nuolat mažėja, tuo metu naujų paraiškų paskoloms skaičius auga.
„Vis dėlto atsižvelgdama į situaciją ir galimus ateities iššūkius, Lietuvos bankų asociacija ir kitos kredito įstaigas vienijančios organizacijos per joms atstovaujančią Europos bankų federaciją kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, prašydamos įvertinti galimybę pratęsti moratoriumų dėl COVID-19 galiojimą“, – rašoma LBA komentare.
Paskolų moratoriumų veikimo principas
Vadovaujantis LBA ir jos narių inicijuotais moratoriumais, paskolos atidėjimas nėra taikomas automatiškai, tad dėl jo reikia kreiptis į savo banką.
Visiems fiziniams asmenims, kurie iki karantino pradžios tvarkingai mokėjo įmokas, tačiau dėl koronaviruso situacijos susidūrė su finansiniais sunkumais, neteko darbo ar dalies pajamų, iki 12-os mėnesių gali būti atidėtas pagrindinės būsto paskolos dalies mokėjimas.
Vartojimo kreditams ir lizingui kredito įstaigos moratoriumo periodu taiko atidėjimą iki pusės metų. Šiuo laikotarpiu klientui liks mokėti tik palūkanas ar kitus periodinius mokėjimus.
Finansinių įsipareigojimų turinčioms įmonėms paskolų mokėjimas, joms pageidaujant, gali būti atidėtas iki 6 mėnesių. Moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei siekia iki 5 mln. eurų. Tokios paskolos sudaro apie 95 proc. visų verslo kreditavimo sutarčių skaičiaus.
Individualiai sprendžiama tik dėl tų klientų, kurie jau iki 2020 m. kovo 16 d. turėjo reikšmingų bei įsisenėjusių finansinių problemų, vėlavimų ar nemokų.
