Tai atskleidė šių metų vasarį ir balandį vienos „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos, rašoma pranešime spaudai.
„Šalies gyventojų finansinės nuotaikos primena laikrodžio švytuoklę, svyruojančią kintant bendrai ekonominei situacijai. O ji, kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, per trumpą laikotarpį pasikeisti gali gana kardinaliai. Stabilumo tokiose situacijose suteiktų finansų planavimas ilgesniam laikotarpiui, apimantis scenarijus ir geriems, ir prastesniems laikams. Nors iki šiol gyventojai finansus planavo gana vangiai, karantinas dalį jų paskatino į tai žiūrėti atsakingiau“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Pasak jos, balandžio tyrimas rodo, kad esminių pokyčių planuodami finansus per karantiną jau ėmėsi penktadalis gyventojų, o dar 15 proc. teigė, kad tai darys pasibaigus šių metų ekonomikos nuosmukiui. 41 proc. teigė pasibaigus šių metų ekonomikos nuosmukiui neketinantys imtis esminių pokyčių finansų planavime. Kad ketina imtis tokių pokyčių dažniau nurodė uždirbantieji daugiausiai (700 eurų ir daugiau).
Nežinantys, kaip elgsis šiuo klausimu – ar imsis esminių pokyčių, pavyzdžiui, pradės planuoti finansus metams, penkeriems, dešimčiai metų ar ilgesniam laikotarpiui, pradės planuoti didesnius pirkinius, išlaidas bei pajamas, teigė 23 proc. apklaustųjų.
Ilgalaikis finansų planas suteiktų daugiau stabilumo
Šių metų vasarį atlikto tyrimo duomenimis, savo ar šeimos finansų planą buvo susidaręs kas ketvirtas šalies gyventojas. Dažniau tokį planą turėjo 26-35 metų respondentai, gaunantys didesnes pajamas (virš 501 euro) ir gyvenantys didmiesčiuose.
Nors turinčių finansinį planą šalies gyventojų dalis pastaruosius kelerius metus padidėjo, tačiau tarp jų išaugo ir dalis tų, kurie orientavosi į gana trumpą laikotarpį. Šiemet net 50 proc. turinčių tokį planą jį sudarė iki dvejų metų laikotarpiui (pernai 40 proc.), iki 5 metų apimantį planą turėjo 31 proc. (30 proc.), iki 10 metų – 8 proc. (10 proc.) respondentų, o ilgesnį, daugiau kaip 10 metų apimantį planą, – vos 4 proc. (12 proc.) apklaustųjų.
Pasak D. Kolmatsui, aiškaus, ilgalaikio plano turėjimas leistų lengviau išgyventi netikėtas ir kardinaliai įprastą gyvenimą keičiančias situacijas net ir mažiau uždirbantiems žmonėms.
„Kas mėnesį taupant kad ir po nedaug, sukaupta kelių mėnesių pajamų dydžio finansinė pagalvė sudėtingesnėse situacijose tikrai praverstų, o, atsistačius pajamoms, grįžti į įprastą ritmą būtų kur kas paprasčiau“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, finansų plane reiktų numatyti ne tik reikiamas santaupas, pragyvenimo šaltinius ir prisiimtus įsipareigojimus, kasdienes išlaidas bei lėšas taupymui, bet ir ateities finansinius poreikius įvertinant įvairius scenarijus.
„Dar vienas būtinas finansinis tikslas – ištekliai pensijai, kai, tikėtina, nebebus nuolatinių pajamų. Paskaičiavus tampa akivaizdu, kad tam reikia sukaupti pakankamai didelę sumą, bet, pasitelkus pensijų fondus ir kaupiant periodiškai, į ją galima orientuotis skiriant palyginti nedideles įmokas. Tačiau reikia nepamiršti, kad jų dydį be kitų veiksnių lemia ir taupymo laikas“, – sakė specialistė.
