„Netikėtai užklupusi koronaviruso krizė daugelį mūsų privertė suvokti keleto svarbių finansinių pamokų svarbą ir pagrindą. Visų pirma – finansinės saugumo pagalvės naudą. Atėjus karantinui, net 58 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo finansinio rezervo arba turėjo jį labai mažą, rodo „Swedbank“ Lietuvos gyventojų apklausų duomenys. Supratę, kad svarbu turėti santaupų, nurodė net 72 proc. lietuvių, o 51 proc. teigė, kad karantinas juos privertė atidžiau planuoti šeimos ar asmeninį biudžetą“, – pasakoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„Tinkami finansiniai įgūdžiai prasideda nuo tinkamų įrankių pasirinkimo, nes kuo lengviau bei patogiau planuoti biudžetą ar sekti išlaidas, tuo labiau esame linkę pradėti tai daryti. Laimei, yra būtent šioms užduotims atlikti puikiai tinkančių išmaniųjų programėlių, kurios svarbiausius finansinius įgūdžius padės išsiugdyti lengviau“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas ir dalinasi išmaniosiomis programėlėmis, padėsiančiomis taupyti pinigus.
Planuokite ne išlaidas, o biudžetą
Norintiems susitaupyti pinigų, verta dėmesį atkreipti į du taupymo įpročius – finansinių srautų planavimą ir finansinės pagalvės kaupimą. Pradėti rekomenduojama nuo kasmėnesinio šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra tas pats, kas sekti išlaidas – biudžeto planas yra gerokai efektyvesnis būdas, norintiems mėnesio gale turėti atliekamų pinigų.
„Savo biudžetą didžioji dalis gyventojų planuoja intuityviai. Deja, kartais nefiksuojantys savo pajamų ir išlaidų bei jų neplanuojantys, mėnesio gale banko sąskaitoje mato mažesnius skaičius, nei reikia jų poreikiams patenkinti. Norėdami situaciją pakeisti, ne skaičiuokite išleistus pinigus, bet kiekvieno mėnesio pabaigoje pradėkite planuoti ateinančio mėnesio pajamas ir jų paskirstymą svarbiausioms sritimis – mokesčiams, maistui, buities reikmėms, pramogoms, taupymui. Tuomet stenkitės laikytis nustatytų ribų – atitinkamai sričiai išleiskite ne didesnę sumą, nei numatyta. Taip lengviau išvengsite nenumatytų išlaidų ir jau visai netrukus matysite didėjantį santaupų kiekį“, – pataria J. Cvilikienė.
Fiksuodami ir sekdami savo biudžetą kartu aiškiai žinosite, kokio dydžio finansinis rezervas jums reikalingas. Taip pat galėsite atskirti būtinąsias išlaidas nuo nebūtinųjų bei pamatysite, kiek kas mėnesį galite atsidėti taupymui, kad sukauptumėte finansinį rezervą ar pasiektumėte kitą finansinį tikslą.
Įpratę finansinius sprendimus priimti remdamiesi ne emocijomis, o suplanuoto biudžeto eilutėmis, pradėsite matyti augančią santaupų sumą. Ką daryti toliau? Jei paprastai esate įpratę taupyti tik tuomet, kai prisireikia brangesnio pirkinio, o finansinio rezervo nesate sukaupę, nuo šiol savo prioritetu turėtumėte laikyti finansinės pagalvės kaupimą.
„Finansinių išbandymų rezervas, vadinamoji finansinė pagalvė, turėtų siekti 3 – 6 mėnesių šeimos ar asmeninių išlaidų dydžio sumą. Jis skirtas atremti ne tik tokiems netikėtumams, kokių atnešė koronaviruso krizė, bet ir tiems atvejams, kai staiga padidėja išlaidos ar laikinai, pavyzdžiui, dėl traumos, sumažėja pajamos“, – pasakoja J. Cvilikienė.
Siekiant nusistatyti reikiamos finansinės pagalvės dydį, į pagalbą ateis jūsų įprotis planuoti mėnesio biudžetą. Galėsite stebėti, kiek vidutiniškai pinigų išleidžiate ir šią sumą padauginę iš 6 kartų gausite reikiamą santaupų dydį. Toliau aktyviai kaupti „juodai dienai“ nėra reikšmingų priežasčių, geriau likusius pinigus investuoti ar taupyti konkrečiam pirkiniui – kelionei, automobiliui, mokslams.
„Šios dvi nuo seno gerai žinomos, tačiau karantino skaudesniuoju būdu primintos pamokos yra esminės, jei norime būti pasirengę panašiems netikėtumams ar asmeninėms finansinėms negandoms. Turime pradėti nuo biudžeto planavimo, o mėnesio pabaigoje neišleistus pinigus atsidėti, taip kaupiant finansinę pagalvę“, – reziumuoja J. Cvilikienė.
Programėlės patogiam finansų planavimui
Biudžeto planavimui ir išlaidų sekimui pasitarnauti ir finansinius įgūdžius išsiugdyti lengviau gali padėti išmaniosios programėlės. Viena tokių – „Wallet“.
„Tai viena populiariausių biudžeto sudarymo ir sekimo programėlių. Čia pinigų srautai patogiai suskirstomi į kategorijas: „privalomi“, „reikia“ ir „noriu“. Taip pat sužymimi skirtingomis spalvomis, kad būtų lengviau greitai suprasti, kaip ir kur keliauja jūsų pinigai. Programėlė taip pat braižo grafikus, todėl lengvai matysite, kaip keičiasi jūsų turimų pinigų kiekis“, – sako M. Vrubliauskas.
Programėlėje galite nusistatyti ir savo biudžeto ribas. Pavyzdžiui, jeigu per mėnesį maistui norite skirti 300 eurų, tokią ribą ir galite pasižymėti. Remdamasi jūsų išlaidų duomenimis, programėlė seks, ar neperlipote nustatytos sumos. Be to, gausite pranešimą, jei pagal jūsų pinigų leidimo tendencijas galima spėti, kad tą mėnesį perlipsite nustatytą biudžetą. Tai padės lengviau planuoti kasmėnesinį pinigų paskirstymą ir valdyti savo pinigus.
Jei turite mokamą „Wallet“ programėlės versiją, galite ją susieti su savo banko sąskaita. Tai patogu, nes rankiniu būdu išlaidų ir įplaukų suvedinėti nereikės, programėlė pati padės sekti jūsų finansus. Taip pat kasdien „Wallet“ pasiūlys straipsnių, ar trumpų patarimų apie taupymą bei protingą biudžeto valdymą.
„Programėlės kūrėjai nepamiršo ir šiomis dienomis itin svarbaus duomenų saugumo aspekto. Jūsų asmeninės informacijos neįmanoma pasiekti, jei nežinote atskiro PIN kodo, kuris nustatomas tik įsirašius programėlę. Todėl galėsite būti ramūs, kad jūsų duomenys bus saugūs, net jei jūsų telefonas atsidurtų kitose rankose ar į jį būtų įsilaužta“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Dar viena dėmesio verta finansų valdymo programėlė – „Money Manager“. Čia, kaip ir programėlėje „Wallet“, galite matyti, kokios kategorijos išlaidoms teko didžiausia jūsų pinigų dalis. Tik skirtingai nei „Wallet“, čia viskas orientuota į laiko perspektyvą – vienu paspaudimu galite matyti savo savaitės, mėnesio, ar visas suvestas išlaidas bei tai, kaip jos kito.
„Programėlė turi itin naudingą kalendoriaus funkciją, todėl vienu paspaudimu galėsite matyti, kurią dieną kiek išleidote, bei kiek pinigų įplaukė į jūsų kišenę. Statistikos skiltis yra ta vieta, kur matysite spalviškai suskirstytas išlaidų ir įplaukų kategorijas“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
