Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

„Žiūrint pagal mūsų indėlį į visą tą procesą, esame net ir neto mokėtojai, nes jei trys eurai investuoti, vienas tik grįžta Lietuvoje. Vadinasi, mes nepilnai išnaudojame. Ir jei kalbame apie paminėtas programas, svarbiausia, kad jos būtų prieinamos. Problema yra uždarumas, ir čia – ne Lietuvos slaptumo fenomenas, o, būtent – europinių programų“, – tvirtino ministras.

„Turime pasiekti, kad būtumėme ne tik neto mokėtojai, bet ir naudotojai ir kad tas horizontas įmanomai priartėtų. Tai čia pastangos reikalingos ir europiniu lygiu, be jokios abejonės, jos reikalingos ir Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Anot ministro, naujosios ES narės, neformaliai vadinamos „ES tryliktuku“, pasidalija tik apie 5 proc. „Europos horizontų“ programos lėšų, tuo metu likusius 95 procentus pasidalija didžiosios šalys – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.

Ministro teigimu, Lietuva norėtų „paprastesnės prieigos“ prie šio finansinio instrumento ir ragina didinti naujų įstaigų pritraukimui numatytas lėšas bent iki 3,3 proc. nuo visos programos – šiuo metu, anot L. Linkevičiaus, tam numatoma skirti 2,1 procento.

Savo kalboje ministras taip pat akcentavo, kad koroanviruso krizė parodė, jog apsaugos priemonių ar medikamentų pramonė koncentruojasi daugiausia Kinijoje, Indijoje. Todėl jis pabrėžė būtinybę Europai investuoti į šias pramonės šakas. Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne tik „laukia ir stebi, kol kažkas už juos padarys“ ir pateikė pavyzdį, jog apie 140 įmonių persiorientavo ir ėmėsi gaminti apsaugos priemones.

L. Linkevičius sveikino ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įsteigti vyriausiojo už inovacijas atsakingo pareigūno postą ir atskirą už tyrimus ir inovacijas valstybinėse institucijose atsakingą specialistų grupę.

„Lietuvos institucijų koordinacija būtina, todėl ta idėja įkurti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno, kuris galėtų centruoti tą bendradarbiavimą tarp atitinkamų pareigūnų valstybės institucijose, kurie rūpinasi inovacija, būtų tikrai prasminga. Tą palaikytumėme“, – sakė ministras.

Kartu L. Linkevičius ragino išnaudoti ir esamus instrumentus, kurie, jo nuomone, veikia „irgi gana efektyviai“. Kaip pavyzdį jis įvardijo Vyriausybės ES reikalų komisiją, Lietuvos nuolatinę atstovybę ES.

Būsimoje ES finansinėje perspektyvoje tyrimų ir inovacijų programai „Europos Horizontai“ svarstoma papildomai skirti 13,5 mlrd. eurų, o bendras programos biudžetas sudarytų 94,4 mlrd. eurų.