Vieni teigia, kad tokia priemonė atneštų didesnę grąžą kaupiantiems gyventojams ir kartu skatintų vietos ekonomiką, kiti įžvelgia rizikų dėl interesų konflikto bei kelia rizikų valdymo ir kompetencijos klausimus.
Pensijų fondų pinigais planuoja gelbėti ekonomiką ir įmones
Praeitą savaitę įkurtas Pagalbos verslui fondas, siekiant užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės. Teigiama, kad pagrindinis jo tikslas – padėti atsigauti pandemijos paveiktai ekonomikai.
Dieną prieš įsteigiant Pagalbos verslui fondą, Seimas priėmė svarstyti Finansų ministerijos siūlymą išplėsti galimybes pensijų fondams investuoti į įvairesnes priemones. Taip esą būtų sudaromos galimybės daugiau investuoti į Lietuvos ekonomiką – dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų nukreipti į vietinį verslą. Tai reiškia, kad, priėmus įstatymus, būtų sukurtos prielaidos pensijų dalyvių lėšas investuoti į Pagalbos verslui fondą.
Siūloma įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į NT, nebiržinių įmonių vertybinius popierius, t. y. akcijas, obligacijas. Ministerija taip pat siekia įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, rašo ELTA.
Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad, priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, būtų sukurtos teisinės prielaidos pensijų fondams prisidėti prie Pagalbos verslui fondo. „Teikiami įstatymo projektai sukurtų papildomas prielaidas tokiam fondui efektyviai veikti bei padėtų pritraukti į fondą daugiau lėšų ir taip prisidėtų prie COVID-19 sukeltos krizės padarinių ekonomikai mažinimo“, – Seime sakė finansų ministras.
Fondo investicinio portfelio planuojamas dydis – 1 mlrd. eurų, iš kurių iš valstybės biudžeto fondui skirta 100 mln. eurų pradinio įnašo, ir planuojama suteikti iki 400 mln. eurų dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie išleidžiami lėšoms į fondą pritraukti. Likusi dalis – privatūs ir (ar) instituciniai koinvestuotojai, rašoma Finansų ministerijos pranešime.
Kaip bus investuojami pensijų fondų pinigai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis „Delfi“ paaiškino, kaip į šį fondą būtų investuojami pensijų fondų dalyvių pinigai.
„Fondas (Pagalbos verslui – aut. past.) išleidžia vertybinių popierių, obligaciją, mes tiesiog paskoliname jam lėšų, mūsų dalyviai už tai gauna grąžą iš obligacijos. Mums visiškai nėra svarbu, kaip pats fondas investuoja, nes žinome, kad gausime garantuotą grąžą iš išleistos obligacijos“, – pasakoja T. Gudaitis ir priduria, kad yra dar vienas būdas investuoti.
„Jeigu matytume galimybių investuoti labiau į patį verslą, į kurį investuoja fondas, pagalvotume apie didesnę riziką ir galimai didesnę grąžą. Tada sakytume, kad nenorime tokiu būdu investuoti į patį fondą, bet norime su tokiu fondu koinvestuoti, t. y. investuoti kartu į specifinę situaciją, verslą ar įmonę. Įstatymo pokytis būtent tai mums ir leistų padaryti, – pažymi jis. – Atstovaudami dalyvių interesams norime labiau kontroliuoti situaciją, kalbant apie fondo investicijas.
Kai mes įdedame pinigų į fondą, galime kontroliuoti tik jo sudėtį, bet visus sprendimus priima fondas. Tai nėra priimtina mums, kaip investuotojams, – pensijų fondams, nes negalėtume taip stipriai kontroliuoti situacijos ir atstovauti dalyviams.“
LIPFA valdybos narys aiškina, kad įstatymo pokyčiai pensijų fondų valdytojams leistų geriau įvertinti kiekvieną investiciją, priimant sprendimus labiau kontroliuoti situaciją ir kartu atstovauti pensijų fondų dalyvių interesams.
„Pavyzdžiui, įmonei X reikia lėšų į tokį fondą, ji sprendžia savo situaciją, leidžia vertybinius popierius ir pan. Mes sakom, kad ši X situacija mums, kaip investuotojams, atrodo patraukli, tada investuoja fondas, kartu – ir mes. O štai, tarkim, įmonė Y, užsiimanti individualia veikla, mums kelia abejonių, tada neinvestuojame. Koinvestavimas mums leistų įvertinti kiekvieną konkrečią investiciją ir nuspręsti – investuoti ar ne“, – pavyzdžius pateikia T. Gudaitis.
Priminė pagrindinį pensijų fondų tikslą
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pensijų fondai yra sukurti vieninteliu tikslu – sukaupti kuo didesnę pensiją kaupiantiesiems.
„Jie nėra skirti gelbėti ar skatinti vietinės ekonomikos. Jei bus gerai pasirengta valdyti rizikas, labai nedidelė dalis kaupiančiųjų turto gali būti koinvestuojama į Pagalbos verslui fondą. Tačiau tik tuomet, jei rizikos ir potencialios grąžos santykis yra palankus kaupiantiesiems, palyginti su kitomis alternatyvomis“, – pažymi jis.
Investicijų fondo „BaltCap“ partneris Simonas Gustainis sutinka, kad vietos ekonomikos skatinimas ir įmonių gelbėjimas nėra pagrindinė pensijų fondų funkcija.
„Pensijų fondai yra sukurti siekti ilgalaikės pensijų fondų dalyvių naudos, todėl jie turi skaidyti riziką ir investuoti į labai platų turto spektrą visame pasaulyje. Sprendimas dėl investicijų į šį fondą, matyt, turėtų atspindėti ir šias aplinkybes“, – pažymi jis.
Kita vertus, jei Pagalbos verslui fondas suteiks galimybę pensijų fondams saugiai investuoti būsimųjų pensininkų pinigus ir uždirbti riziką atitinkančią grąžą, S. Gustainis svarsto, jog būtų logiška nagrinėti šį siūlymą.
LIPFA valdybos narys T. Gudaitis pačioje pokalbio pradžioje akcentavo, kad visa tai daroma, pirmiausia siekiant dalyviams uždirbti grąžą: „Kiekviena investicija, kurią mes darome kasdien, valdydami 1 mlrd. 300 mln. Eur pensijų fondų dalyvių turto, susijusi su tuo, kad mūsų darbas – uždirbti didžiausią grąžą, atstovauti dalyvių interesams.“
Siūlo pensijų fondų pinigus investuoti į NT
Bene daugiausia diskusijų sukėlė Finansų ministerijos siūlymas leisti pensijų fondams tiesiogiai investuoti į NT. Anot ministerijos, sprendžiant dėl galimybės išplėsti pensijų fondų investavimo subjektų ratą, buvo remiamasi gerąja užsienio šalių praktika.
Investicijų ekspertas S. Gustainis palankiai vertina šį siūlymą. Jis atkreipia dėmesį, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kuriai priklauso ir Lietuva, duomenimis, EBPO šalyse veikiančių fondų turtas viršija 25 trilijonus eurų. Būtent pensijų fondai visame pasaulyje yra tarp didžiausių NT savininkų.
Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensijų fondams leidžiama tiesiogiai investuoti į NT. Estijoje pensijų fondai jau kelerius metus gali daryti tiesiogines investicijas. EBPO duomenimis, tik kelios šalys – Lietuva, Italija, Lenkija ir Rumunija – tai draudžia.
„Tinkamai ir profesionaliai daromos tiesioginės investicijos leidžia padidinti grąžą pensijų fondų dalyviams – būsimiems pensininkams. Lietuva iki šiol atsilieka nuo kitų šalių, drausdama fondams daryti tiesiogines investicijas į NT ir verslą“, – pažymi S. Gustainis.
Galimai investuotų į prekybos centrus, biurus ir viešbučius
Tačiau LIPFA valdybos narys T. Gudaitis sako, kad Lietuvoje nėra naujienos, jog pensijų fondų valdytojai staiga pradės investuoti į NT, mat jau šiuo metu tai daroma netiesiogiai.
„Dalyvių lėšos yra nukreipiamos į NT Baltijos šalyse, tik mes tuos pinigus investuojame į kitą fondą, kuris valdo ir vysto NT objektus. Tas fondas generuoja grąžą, taiko tam tikrą savo mokestį. Dalyviui lieka mažesnė grąža, nes tarpininkas – NT valdytojas – paima tam tikrą turto valdymo mokestį“, – aiškina jis.
T. Gudaitis vertindamas, kad šiuo metu pensijų fondų lėšos investuojamos į komercinius objektus – logistikos centrus, biurų pastatus, prekybos centrus, viešbučius, – neatmeta galimybės, kad, priėmus įstatymą, pensijų fondai taip pat čia investuotų.
„Kai būtų priimti įstatymai, manau, valdytojai svarstytų tas galimybes, bet tikrai nesitikėčiau investicijų „ralio“, t. y. srauto, kai staiga pensijų fondai ims investuoti tiesiogiai į NT didelį kiekį. Tikrai kiekvienu atveju bus svarstoma, reikia diskutuoti su Lietuvos banku, kaip kiekvieną investiciją tinkamai įvertinti. Tai būtų namų darbai priėmus įstatymą“, – pažymi jis.
Įžvelgia interesų konflikto, rizikų valdymo ir kompetencijos problemas
Tačiau ne visi taip teigiamai vertiną šią naują galimybę. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas išreiškė nerimą. Anot jo, leidimas pensijų fondams tiesiogiai investuoti į NT objektus suteikia naujų galimybių uždirbti papildomą grąžą pensijų fondų dalyviams, bet kartu sukelia ir naujų rizikų bei reikalavimų patiems fondams.
„Dabar leidžiama pensijų fondų turtą, t. y. kaupiantiesiems priklausantį, dalinai investuoti į diversifikuotus NT portfelius per kolektyvinio investavimo subjektus – tai yra žymiai mažesnė rizika dalyviams, net jei vienas ar kitas NT portfelio objektas bus nesėkmingas.
Investavimas į koncentruotas NT pozicijas riziką padidins, todėl, kad ją išeitų suvaldyti, reikia deramai pasirengti, įstatymais turi būti numatyti papildomi saugikliai. Be to, toks investavimas reikalaus naujos kompetencijos iš pensijų fondų valdytojų, nes investuoti į NT objektus – ne tas pats, kas investuoti į akcijas, obligacijas ar fondus, todėl turi būti numatyti papildomi reikalavimai pensijų fondų valdytojų kompetencijai“, – komentavo jis.
Anot M. Kalesinsko, taip pat turi būti papildytos interesų konfliktų valdymo priemonės: „Sutikime, kad Lietuvos didelių NT objektų rinka gana sekli, tad mes, kaip dalyviai, nenorime, jog pensijų fondų valdytojai investuotų į savo ar gretimo banko kredituojamus NT objektus nebūtinai geromis sąlygomis dalyviams.“
Be to, pašnekovas kaupiantiesiems įžvelgia daug papildomų rizikų, kylančių padidinus investavimo galimybes siūlomomis kryptimis.
„Aišku, jei vyks diskusija ir bus sutarta, kokiomis priemonėmis papildomos rizikos bus valdomos, pensijų fondų dalyviams toks investavimas gali būti naudingas ir ilguoju laikotarpiu suteiks papildomos grąžos“, – sako M. Kalesinskas.
Ramina, kad gyventojų pinigai nepradings
Jis atkreipė dėmesį, kad, jei nebus gerai pasirengta papildomoms rizikoms valdyti, yra tikimybė, jog gyventojų sukauptos lėšos pradings ar sumažės jų vertė.
Tačiau T. Gudaitis ramina, kad baimintis dėl to neverta, mat yra daug saugiklių, o, kadangi tai nėra visiškai nauja praktika, iki šiol buvo priimta įvairių sprendimų, siekiant apsaugoti kaupiančiųjų turtą. Kaip sėkmingiausią jis įvardija pensijų reformą.
„Jei žiūrėtume į rizikas, svyravimus, turime didžiuotis pensijų reforma, kai pernai buvo įsteigti gyvenimo ciklo pensijų fondai. Dalyviai suskirstyti pagal amžių, tad atitinkamai skirtingai investuojama ir priimama kita rizika. Vyresnio amžiaus žmonių prieš pensiją investicijos yra žemesnės rizikos, atitinkamai – žemesnė grąža ir patys svyravimai.
Jaunų žmonių investicijos investuojamos rizikingiau ir svyravimai yra didesni. Tokia klasė kaip NT ar rizikos kapitalas, ką galima sąlyginai sieti su naujai steigiamu Pagalbos verslui fondu, iš esmės yra rizikingos investicijos, jos linkusios labiau svyruoti. Taigi čia būtų labiau nukreipiamos jaunų dalyvių lėšos. Ilgainiui tai turėtų generuoti teigiamą grąžą“, – aiškina T. Gudaitis.
Jis priduria, kad, kaip ir iki šiol, taip ir priėmus įstatymą, prieš investuojant būtų priimamas investicinis sprendimas: „Kiekvienas valdytojas turi tam tikrus kriterijus, kaip įsivertina investicijas, – verta ar ne. Mus reguliuoja Lietuvos bankas, privalome turėti investicijų žurnalus, esame prižiūrimi, ir tikrai kiekvienas sprendimas įvertinamas atsakingai.“
Investicijų eksperto S. Gustainio vertinimu, Lietuvoje veikiantys pensijų fondų valdytojai yra profesionalūs investuotojai. Visi jie esą priklauso užsienio arba Lietuvos institucijoms, kurios kitus savo valdomus fondus gali investuoti ir tiesiogiai investuoja į sandorius. Taigi jis neįžvelgia problemų dėl kompetencijos trūkumo, procedūrų nežinojimo ar reguliavimo taisyklių nesilaikymo.
„Kalbant specifiškai apie tiesiogines NT investicijas, daugiau klausimų gali kilti dėl pačios Lietuvos rinkos struktūros, nuosavybės formų ir skaidrumo, tačiau ir čia matyčiau galimybę pensijų fondams tapti įrankiu rinkos kokybei gerinti. Žinoma, turės praeiti kažkiek laiko, kol tiesioginis investavimas taps įprasta pensijų fondų investavimo dalimi“, – vertina S. Gustainis.
Majauskas: tai skamba kaip didelės nelaimės receptas
Dar praeitą savaitę Seime nerimą išreiškė parlamentaras Mykolas Majauskas. Jis nuogąstavo, kad svarstomas paketas gali leisti krizės metu didiesiems NT vystytojams lengviau išparduoti savo projektus, rašo ELTA.
„Man tikrai labai didelį nerimą kelia šis paketas. Suprantu, kad reikia priimti sprendimus greitai, bet šiuo atveju ypatinga skuba nėra pateisinama. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo įstatymo paketu bus sudaryta galimybė investuoti į Skvernelio sukurtą valstybinį fondą. Kitais žodžiais, sukauptos pensijos galės būti naudojamos likvidumo paskoloms karantino paveiktam verslui. Man tai skamba kaip didelės nelaimės receptas.
Antras dalykas, pensijų fondams bus sudaryta galimybė tiesiogiai investuoti į NT. Kaip puikiai žinome, tokių objektų Lietuvoje yra vos keletas, nes pensijų fondas neinvestuos į mažą kebabinę ar parduotuvę, investuos į didelius projektus. Man kyla įtarimų, ar čia nebus sukurta galimybė NT rykliams krizės metu tiesiog išparduoti savo projektus. Tam reikalinga nuosekli diskusija neypatinga skuba“, – Seime teigė M. Majauskas.
