Steigia dvi įmones

Finansų ministerijos Vyriausybei praėjusią savaitę teiktame įstatymų projekte buvo rašoma, kad dėl Pagalbos verslui fondo bus steigiamos dvi valstybinės įmonės: „Valstybinis investicinis kapitalas“ ir Valstybinių investicijų valdymo agentūra.

Kalbant apie pastarąją, už ją numatyta atsakinga paskirti Finansų ministeriją.

Teigiama, kad ji bus įpareigota parengti ir pasirašyti bendrovės steigimo aktą ir kitus su jos steigimu susijusius dokumentus, taip pat atstovauti valstybei įmonėje įgyvendinant valstybės, kaip bendrovės akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas bei deleguotai valstybės priimti atitinkamus sprendimus ir užtikrinti, kad įmonės veikla atitiktų Pagalbos schemos nuostatas.

Numatyta, kad įstatinis valstybės kapitalas čia siektų mažesnę sumą nei kitoje įmonėje – 1 mln. Eur, o įmonės akcijos valstybei suteiktų 100 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

O štai už kitos įmonės „Valstybinis investicinis kapitalas“ steigimo aktą bei atstovavimą valstybės interesams jau būtų atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dokumentuose rašoma, kad iš ministerijai patvirtintų asignavimų kaip valstybės įnašas į bendrovės įstatinį kapitalą skiriama 100 mln. Eur bei paaiškinama, kad bendrovės akcijos valstybei taip pat suteiks 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kaip buvo informuotas portalas, šiuo metu kaip tik vyksta įmonių steigimo procedūros.

Paaiškino tvarką

Finansų ministerija „Delfi“ sutiko pateikti daugiau informacijos, susijusios su naujojo fondo ir nutartų steigti dviejų įmonių atsiradimu.

Pasak insititucijos, minėtos dvi įmonės sutartiniu pagrindu fondui valdyti įsteigs komanditinę ūkinę bendriją (KŪB) ir abi bus jo dalyvės.

„KŪB tikroji narė, kuri rūpinsis ir KŪB valdymu, bus Finansų ministerijos įsteigta „Valstybinių investicijų valdymo agentūra“, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta įmonė „Valstybinis investicinis kapitalas“ bus fondo komanditorė, suteikianti valstybės įnašą į fondą“, – buvo rašoma gautuose ministerijos atsakymuose.

Taip pat ministerija patvirtino, kad atsižvelgiant į poreikį užtikrinti reikiamas kompetencijas ir fondo nepriklausomumą, į fondo valdymą bus kviečiami nepriklausomi profesionalai, prisijungs ir Lietuvos banko (LB) atstovai.

Paklausus apie kuriamo fondo tikslus, jų, pasak Finansų minsiterijos, yra keletas.

Tai, kaip teigė, investicijų suteikimas vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, taip pat valstybei svarbių ekonomikos sektorių, kurie bus geriau pasirengę ekonomikos atsigavimo laikotarpiui, išsaugojimas.

Prie tikslų, ir kapitalo rinkos skatinimas, teikiant prioritetą kapitalo rinkos priemonėms, privačių investuotojų pritraukimas.

Tiesa, aiškinama, kad fondas investuos tik į tas įmones, kurios patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19.

„Parama skiriama įmonėms, kurios nebeturi galimybių pasiskolinti ar gauti finansavimo iš rinkos.

Fondo turtas galės būti investuojamas į juridinių asmenų išleistus skolos vertybinius popierius, paskolas, subordinuotąsias paskolas juridiniams asmenims, juridinių asmenų išleistus nuosavybės vertybinius popierius ir skolos finansines priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių“, – aiškino Finansų ministerijos atstovai.

Taip pat numatoma, kad fondo investicinio portfelio planuojamas dydis siekia 1 mlrd. Eur, iš kurių iš valstybės biudžeto Fondui numatoma skirti 100 mln. Eur pradinį įnašą ir suteikti iki 400 mln. Eur dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie išleidžiami lėšoms į fondą pritraukti.

„Likusi dalis – privatūs ir instituciniai koinvestuotojai“, – patikslino ministerija.

Saugos nuo politinių sprendimų įtakos

Nors prieš kurį laiką žiniasklaidoje buvo galima matyti tam tikrų abejonių, kad minėtos fondui įkurti įmonės gali būti susijusios su jau kurį laiką diskutuojamu valstybinio banko steigimu, LB valdybos narys Marius Jurgilas patvirtino, kad šių įmonių steigimas susijęs būtent su kuriamu Pagalbos verslui fondu.

Kadangi numatyta, kad fondo valdyme dalyvautų ir LB institucija, paklausus, koks bus jos vaidmuo, M. Jurgilas tikino, kad taip bus siekiama užtikrinti nepriklausomus sprendimus.

„Siekiant, kad fondo valdymo struktūra užtikrintų tinkamą investuotojų interesų atstovavimą, veiklos atskyrimą nuo politinių sprendimų įtakos taip, kad būtų garantuota nepriklausoma ir tvari fondo veikla ilguoju laikotarpiu bei nepriklausomas jo valdymo ir investicinius sprendimus priimančių organų sprendimų priėmimas, Vyriausybės siūlymu Lietuvos bankas aktyviai įsitrauks į fondo valdymą“, – teigė jis ir dar kartą paaiškino, kad numatyta, jog fondas teiks finansinę pagalbą didelėms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 protrūkio.

Anot jo, toks fondas veiklą pradės jau birželio mėnesį.

Idėją vertino kaip įdomią

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kol kas valdžios sprendimo kurti Pagalbos paramos fondą vertino atsargiai ir teigė, kad pirmiausia reikia geriau susipažinti su detalėmis.

Mantas Zalatorius

„Lietuvos finansų bendruomenei fondo projektas bus iniciatorių išsamiau pristatytas jau šią savaitę, kai bus aiškūs naujojo darinio metmenys.

Nuodugniau susipažinus su fondo strategija, valdymo ir priežiūros modeliu bei skaidrumo standartais, bus galima pateikti daugiau įžvalgų“, – teigė jis.

Galiausiai, anot M. Zalatoriaus, fondo idėja iš savęs yra įdomi, kaip ir bet kuri kita iniciatyva, skirta palaikyti šalies įmones bei ekonomiką plačiąja prasme šiuo netikrumo dėl ateities laikotarpiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (123)