Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas

Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai

Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, –konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.