Norėjo padėti – liko už borto

Verslininkas Audrius Mockus su šeima sostinėje valdantis namų apdailos centrą, soc. tinkle „Facebook“ dalijosi, jog prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir pasitaręs su artimaisiais juos išvis atleido nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to, valdžiai kitiems dalijant kompensacijas, pats liks tuščiomis kišenėmis.

„Vos paskelbus apie karantiną supratome, kad privalome veikti greitai, nes krizė – iki šiol nematyto masto.

Jau antrą karantino dieną, kovo 17 d., visus apie 70 savo nuomininkų, kurių absoliuti dauguma – smulkios ir vidutinės įmonės, savanoriškai atleidome nuo nuomos mokesčio. Mūsų pajamos, mūsų pačių sprendimu per dieną krito 100 proc., bet mes ne „akropoliai“, skirtingai nei didieji, tarp kurių nuomininkų – ir stambios, neretai ir užsienio kapitalo įmonės, sunkiau ar lengviau pergyvens krizę. Mes jau kovo viduryje supratome, kad dauguma mūsų partnerių – nuomininkų, jokių Valstybės kompensavimo schemų tiesiog nesulauks.

Matote, visai nesvarbu, kiek gera yra paramos verslui programa, kai verslas užsidarė. Viskas jam, amen. Ir jis užsidarys visai ne dėl to, kad blogai veikė, bet todėl, kad tiesiog pritrūko apyvartinių lėšų.

Ir žinote, kaip Vyriausybės priimtas nuomos kompensavimo mechanizmas atsilieps mums? Čia tiems, kurie nieko neprašomi, tiesiog pasitarę su šeima, suteikė 100 proc. nuolaidas savo nuomininkams? Čia tam, kad jie išgyventų ir sulauktų ne tik metų pabaigos, bet gal ir gegužės tiesiog? Kad išsaugotų darbo vietas ir netaptų Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ klientais? Mes gausime špygą taukuotą“, – rašė jis ir tikino, kad štai tie nuomotojai, kurie tiesiog laukė ir dabar nuomininkams suteiks 30 proc. nuolaidas, kompensacijas gaus.

Verslininkas įraše klausė, kokią žinią valstybė tokiais paramos mechanizmais siunčia savo gyventojams.

„Niekada, jokiais būdais, nebūkite idiotai ir net nebandykite elgtis žmogiškai, ryžtingai ir supratingai.
Mes, smulkieji nuomotojai, savo partneriams nuomininkams sudarę galimybę nebankrutuoti ir išsaugoti darbo vietas, likom už borto.

Valstybė dar kartą aiškiausiai parodo, kad ir taip velniškai vėluojantis kompensavimo mechanizmas yra nukreiptas į stambiojo verslo gelbėjimą“, – sakė verslininkas A. Mockus.

Klientų beveik neliko, bet kompensacija nepriklauso

O štai Vilniuje įsikūrusio konditerijos gaminių cecho „Beatričės saldumynai“ vadovas Antanas Šiuša – dar kitokioje situacijoje. Susisiekęs su „Delfi“ vyras taip pat dalijosi savo patirtimi, susijusia su nuomos kompensacijomis.

Jis aiškino, kad prasidėjus karantinui gaminių užsakymus įmonei atšaukė beveik visi iki tol buvę užsakovai, tačiau paaiškėjo, kad bendrovei likus vos su dviem ilgalaikes sutartis turinčiais klientais ir siekiant bet kokia kaina išsilaikyti, įmonė šiandien negali pretenduoti į INVEGA teikiamą nuomos mokesčio kompensavimą.

„Dėl NT nuomos kompensavimo skambinau į INVEGĄ ir klausiau, kam parama priklauso, tai jie man aiškiai pasakė, kad jei picerija nors vieną picą pardavė, įmonė nepraeina kriterijų.

Reiškia, mes negalime pretenduoti dėl nuomos kompensavimo, nes iš visų jėgų stengėmės bent kažkiek dirbti“, – aiškino vadovas ir teigė, kad pikčiausia, jog tie, kurie bandė iš paskutiniųjų dirbti, kompensacijų negaus, tačiau kas tiesiog užvėrė duris – džiaugsis gaudami pinigus.

Anot jo, įmonės cechas kiekvieną mėnesį sulaukia 1,7 tūkst. Eur siekiančios sąskaitos už nuomą, tačiau bendrai apyvarta per mėnesį šiuo metu kritusi apie 90 proc. ir tesudaro vos 3-4 tūkst. Eur.

„Sumokėti beveik 2 tūkst. Eur už nuomą, aišku, kad niekaip netelpame. Mums ta pagalba dėl nuomos kompensavimo tikrai būtų pagelbėjusi“, – apgailestavo jis.

Sukritikavo tvarką: baudžiami gerieji nuomotojai

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus teigimu, dabartinė nuomos kompensavimo priemonė apskritai nėra lanksti bei nesukuria paskatų nuomotojams sudaryti tiek mažesnių, tiek ir didesnių nei 30 proc. nuolaidų.

Tokios pačios nuomonės buvo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė, kuri paprašyta įvertinti nuomos kompensavimo mechanizmą teigė, kad juo yra baudžiami gerieji nuomotojai, tie, kurie suteikė savo klientams dideles nuolaidas ar visai juos atleido nuo nuomos arba įmonės, kurių nuomotojai nesutiks suteikti 30 proc. nuolaidos.

„Jau pakeista buvusi sąlyga, kad nuomos kompensacija bus mokama tik įmonėms, kurios visiškai nevykdė veiklos. Tai tikrai gera valdžios reakcija, kadangi to nepadarius būtų nubaustas tas verslas, kuris bandė suktis iš susidariusios padėties, ant durų „neužkabindamas spynos“ – pavyzdžiui, kavinės ir restoranai, kurie veiklą pertvarkė ir gamino maistą išsinešimui“, – komentavo ji.

LB atstovas J. Markevičius taip pat pabrėžė, kad pagrindinis šios priemonės naudos gavėjas yra būtent NT valdytojai, t.y. daugiausiai fondai, į kuriuos investavę pasiturintys gyventojai.

„Jiems iš esmės bus užtikrintas 70 proc. pajamų srautas tuo metu, kai kiti sektoriai pajamų apskritai negalėjo gauti dėl veiklos ribojimų, nors patys nuomotojai gali naudotis galimybe atsidėti turimų banko paskolų mokėjimus.

Tai kelia klausimų tiek dėl ribotų valstybės resursų panaudojimo efektyvumo, tiek dėl priemonės teisingumo kitų verslo sektorių atžvilgiu. Lietuvos bankas buvo pateikęs siūlymus leisti nuomininkams ir nuomotojams patiems susitarti dėl nuomos kainos karantino laikotarpiu bei naudotis plačiai prieinamomis standartinėmis INVEGA priemonėmis, kaip ir kitų įsipareigojimų tiekėjams dengimo atvejais“, – sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Anot jo, kadangi jau buvo nueita paramos keliu, LB mano, kad prasminga būtų konstruoti priemonę taip, kad valstybės kompensacija proporcingai kistų kartu su NT valdytojo padarytos nuolaidos dydžiu.

„Tokiu būdu būtų suteikiamos paskatos NT valdytojui padaryti tiek mažesnę, tiek ir didesnę nei 30 proc. nuolaidą, kartu gaunant proporcingą valstybės paramą. Taip valstybės riboti resursai būtų taupomi, o jų dar tikrai prireiks skatinant ekonomiką“, – teigė jis.

Siūlo kompensacijas sieti su pajamų netekimu

O štai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad kalbant bendrai, Lietuvoje taikoma dalinės nuomos mokesčio kompensavimo priemonė yra dosni abiem nuomos kontrakto pusėms. Pasak jo, tokios nėra ir kitose Baltijos šalyse, o Švedijoje yra panaši priemonė, tačiau daug kuklesnė.

Tadas Povilauskas

„Ten valdžia padengia iki 50 proc. pačios nuolaidos sumos, bet ji negali viršyti 25 proc. nuomos mokesčio (pvz., jeigu nuoma 10 EUR/m2, nuomotojas padaro nuolaidą 50 proc., tai valstybė padengia 2,5 euro, tada nuomininkas sumoka 5 eurus, nuomotojas gauna 7,5 euro).

Žinoma, kad visada atsiras šios priemonės kūrėjų neapgalvotų smulkmenų, kurios gali riboti tam tikro verslo galimybes pasinaudoti priemone, bet tada reikia kreiptis tiesiai į įstatymo kūrėjus ir argumentuotai prašyti keisti sąlygas.

Manau, kad logiška būtų įtraukti sąlygą, kad dalinės nuomos kompensavimo paramą gali gauti ir tas verslas, kuris galėjo veikti karantino metu, tačiau jo pajamas smuko trečdaliu ar daugiau. Kita vertus, aš labai suprantu įstatymo rengėjus, kad atsiranda daug verslui nepatinkančių punktų, tokių kaip finansinės atskaitomybės būtinas pateikimas už 2019 metus, ar sąlyga, kad būtum sunkumų nepatirianti įmonė (nuosavas kapitalas teigiamas), nes ką mes matėme anksčiau, kad kai laikai gerai, daug įmonių specialiai neteikdavo finansinės atskaitomybės dokumentų RC, kad viešoji erdvė kuo mažiau turėtų informacijos apie įmonės.

Arba tie verslo komentarai, kad maitinimo sektoriaus verslas yra specifinis, todėl normalu dirbti su neigiamu nuosavu kapitalu, todėl neturi būti tokios teigiamo nuosavo kapitalo sąlygos siekiant gauti kompensaciją parodo ankstesnį neatsakingą požiūrį į įstatymus“, – svarstė jis.

LLRI instituto ekspertė I. Valeškaitė taip pat siūlė, kad logiškiausia būtų kompensacijas sieti su pajamų netekimu.

Ieva Valeškaitė

„Nes dabar tikrai bus tokių situacijų, kai įmonės veikla tiesiogiai uždrausta nebuvo, tačiau nelikus klientų, pajamos labai sumažėjo, o galbūt jų neliko visai.

Blogiausia, žinoma, kad galimybės gauti nuomos kompensaciją, ir kitą pagalbą, kurios verslui reikia čia ir dabar, yra labai apsunkintos biurokratinių formalumų – pavyzdžiui, reikalaujama būti RC pateikus balansą už 2019 m. ar būti užregistravus nuomos sutartį. Nors šiaip sutarčių registravimas nėra privalomas. Tai irgi papildomos išlaidos, juolab, kad už pavėluotą registravimą reikia mokėti brangiau“, – sakė I. Valeškaitė.

Išskyrė, kam priklauso kompensacija

INVEGA komunikacijos vadybininkė Indrė Jancaitė tikino, kad dėl nuomos mokesčio kompensacijos galima kreiptis nuo gegužės 4-sios, o paraiškos turi būti teikiamos čia.

Specialistės teigimu, kompensacijas už nuomą gali gauti ekonominę veiklą vykdantys juridiniai asmenys bei verslininkai.

Patikslindama ji ir išskyrė, kad kompensacijos suteikiamos tiems, kurių vykdoma pagrindinė veikla atitinka veiklas, kurios karantino laikotarpiu buvo arba yra uždraustos; pagrindinė veikla nebuvo vykdoma bei tiems, kuriems nuomotojas taiko ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

„Dėl šios paramos gali kreiptis ir įmonės, kurios pirmąsias patalpų nuomos įmokas sumokėjo šių metų kovo, balandžio ar vėlesniais mėnesiais ir šios įmokos jau buvo su nuolaida, palyginti su sutartyje numatytu mėnesio nuomos mokesčiu.

Joms kompensacijos dydis apskaičiuojamas lyginant kompensavimo laikotarpio nuomos mokestį su nuomos sutartyje nurodytu mėnesio nuomos mokesčiu. Patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip šių metų kovo 15 d., užregistruota Registrų centre (RC) ir galioti aplikavimo dėl kompensacijos metu“, – teigė ji.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad jei, tarkime, picerija karantino metu pardavė bent vieną picą – jai kompensacija negali būti priskirta, ji aiškino, kad tai priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė įmonės veikla.

„Tarkime įmonė, kurios pagrindinės pajamos buvo iš restorano veiklos, ir pastarąją uždraudus, restoranas buvo uždarytas ir pajamų iš restorano veiklos nebuvo – gali kreiptis dėl kompensacijos pagal restoranui skirtų patalpų nuomos sutartį. Tai, kad restorano virtuvė gamino maistą išsinešimui ir įmonė gavo šiek tiek pajamų iš šios veiklos, leidžia įmonei vis tiek kreiptis dėl kompensacijos“, – patikslino ji.

Nėra sąskaitos – nėra kompensacijos

Paklausus, ar yra tiksliai apibrėžta, kas kompensacijos gauti negali, ji teigė, kad tai tokie atvejai, jeigu vykdoma veikla nebuvo ekonominė; nebuvo uždrausta; buvo vykdoma (kad ir nuotoliniu būdu) arba nuomotojas nesutinka padaryti 30 proc. nuolaidos.

Taip pat INVEGA puslapyje teigiama, kad kad patalpų nuomos išlaidos valstybės lėšomis nekompensuojamos įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra elektroninė prekyba, ginklų ir šaudmenų specializuota mažmeninė prekyba, azartinių žaidimų ir lažybų ar kitų azartinių lošimų organizavimo veikla, finansų įstaigų vykdoma veikla. Nuomininkas ir nuomotojas taip pat negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) nuomotis patalpų iš fizinio asmens, kuris turi daugumą balsų įmonėje, teikiančioje paraišką.

Galiausiai, jeigu NT nuomotojas dar prieš Vyriausybei priimant sprendimą savo nuomininkus visiškai atleido nuo NT mokesčio karantino metu, pasak specialistės, į nuomos kompensavimą pretenduoti negalima.

„Schema visiems ta pati. Jeigu nėra sąskaitų – nuomos mokestis kompensuojamas negali būti“, – sakė ji.

Taip pat „Delfi“ paklausė, kaip galima gauti nuomos kompensacijos suma kinta priklausomai nuo to, kokią nuolaidą nuomotojas padarė bei kas bus tada, jei padaryta nuolaida buvo didesnė nei 50 proc.

„Kompensacija skaičiuojama taip: žiūrima vasario mėnesio sąskaita (pvz. 100 Eur) ir, tarkime, balandžio mėn. sąskaita (70 Eur.). Kadangi nuolaida pakankama (30 proc.), tai yra kompensuojamam 50 proc. vasario mėnesio sąskaitos (50 Eur).

Jei balandžio mėnesio sąskaita yra 50 Eur, (t.y. 50 proc. nuolaida), kompensuojama 50 Eur, o jei balandžio mėnesio sąskaita – 40 Eur (nes nuolaida buvo 60 proc.) – kompensuojama 40 Eur“, – aiškino ji.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad jei nuomotojas nuomininkui padarė didesnę nei 50 proc. nuolaidą, jam ir bus kompensuota ne didesnė nei likusi sąskaitos dalis.

Penktadienio duomenimis, maždaug 600 nuo krizės nukentėjusių patalpų nuomininkų jau paprašė valstybės subsidijų padengti nuomos išlaidas.

Šiai lengvatai planuojama skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų.

„Delfi“ primena, kad valstybės NT išsinuomojusioms bei dėl COVID-19 krizės sunkumų patiriančioms įmonėms taip pat bus mažinamas nuomos mokestis.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos pakeitimo projektui, pagal kurį valstybės NT nuomininkams sudaroma galimybė karantino metu ir du mėnesius po jo mokėti 20 proc. nuomos kainos.