Bando sudurti galą su galu
Viena paskolų įmokas atsidėjusių įmonių – „Talutti“ restoranų tinklas.
Jo vadovė Asta Kukarėnė „Delfi“ pasakojo, kad karantinas ženkliai paveikė įmonės apyvartą ir tikino, kad buvo nuspręsta imtis visų galimų priemonių, kuriomis remiantis būtų galima palaikyti įmonės likvidumą.
„Kalbant apie karantiną, mūsų įmonei buvo šokas, tikriausiai, kaip ir visiems. Vieną dieną tu dirbi, kitą – sako, nebe, tai tu užsidarai. Buvo sunku. Psichologiškai, turbūt, sunkiausia susitvarkyti su darbuotojais, nes jie ir patys buvo nežinioje.
Mes ėmėmės visko, ko galėjome, kad įmonė liktų likvidi. Tiek naudojomės valstybės parama dėl prastovų, tiek nusikėlėme paskolų įmokas“, – atvirai sakė ji.
Verslininkė tikino, kad tinklo pasiimta investicinė paskola siekė apie 150 tūkst. Eur, o mėnesinė įmoka drauge skaičiuojant ir lizingą – apie 3,5 tūkst. Eur.
„Kai įmonei liko vos 10 proc. apyvartos dėl prekybos išsinešimui, tai dideli pinigai“, – apie 3,5 tūkst. siekiančias įmokas sakė ji ir pridūrė, kad šiandien įmonė taupo kiekvieną eurą.
A.Kukarėnė teigė, kad lizingas įmonei buvo atidėtas 3 mėn., o investicinė paskola – 6 mėn.
„Palūkanas vis tiek reikia mokėti, bet tai jau nedidelė dalis“, – sakė ji.
Pateikė skaičius
„Delfi“ skaičiavimais, vien trys didieji šalies komerciniai bankai – „Swedbank“, „Luminor“ ir SEB verslui paskolų atidėjo už 735 mln. Eur vertę, o privatiems klientams, už daugiau nei 220 mln. Eur.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius redakcijai teigė, kad nuo karantino pradžios dėl COVID-19 gyventojams yra pritaikę įmokų atidėjimą paskoloms, kurių bendra vertė siekia virš 100 mln. eurų, o iš viso atidėjimai yra pritaikyti apie 3700 vnt. privačių klientų sutarčių.
Kaip skaičiavo, didžiausią jų dalį sudaro būsto paskolos, apie 60 proc., vartojimo paskolos – 36 proc., o likę 4 proc. – lizingo sutartys.
„Ši proporcija nusistovėjo nuo pat karantino pradžios ir svyruoja tik kelių procentų paklaida.
Iš esmės yra tenkinami visi klientų prašymai, tačiau yra klientų, kurie galiausiai nusprendžia nepasinaudoti įmokų atidėjimu. Atidėjus paskolų įmokas palūkanas mokėti reikia ir toliau“, – teigė banko atstovas ir pridūrė pastebintis gana aiškią tendenciją, jog privačių klientų paraiškų dėl įmokų atidėjimo srautas su kiekviena savaite slūgsta, o didžiausias pikas buvo fiksuotas pačioje karantino pradžioje.
Kalbėdamas apie verslo klientus S. Abraškevičius sakė, kad sprendimų dėl paskolų atidėjimo bankas yra priėmęs apie 900.
„Bendras verslo paskolų portfelis, kuriam galioja įmokų atidėjimas, siekia virš 240 mln. Eur. Čia aktyvumo tendencija taip pat panaši. Jei karantino pradžioje sulaukdavome vidutiniškai apie 40 paraiškų per vieną dieną, tai šiuo metu paraiškų dėl atidėjimų skaičius yra apie 3-4 per dieną“, – komentavo jis.
Dar 1,4 tūkst. sprendimų dėl privačių asmenų paskolų atidėjimo yra priėmęs ir „Luminor“ bankas. Jo atstovė spaudai Giedrė Bielskytė skaičiavo, kad atidėtų įmokų suma siekia apie 68 mln. Eur.
Taip pat įmokos atidėtos ir verslo paskoloms. Banko sprendimų dėl paskolų įmokų atidėjimo įmonėms priimta apie 150, o įmokų sumos bendrai siekia 160 mln. Eur.
„Privatiems klientams praktiškai visiems besikreipiantiems priimame teigiamą sprendimą, verslo paraiškų šiuo metu turime 220. Verslo paskolos yra sudėtingesnis produktas, todėl sprendimai dėl jų užtrunka“, – komentavo G. Bielskytė.
Paskolas dengia ir iš santaupų
Apie atidėtas paskolas gyventojams ir verslui taip pat pasisakė ir SEB banko Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Jos teigimu, bankas nuo karantino pradžios jau priėmė sprendimus dėl beveik 1,5 tūkst. privačių klientų paskolų pertvarkymo, iš kurių daugiau kaip 1 tūkst. sudaro būsto paskolos privatiems klientams, daugiau kaip 400 – vartojimo paskolų ir lizingo atidėjimai.
„Bendra atidėtų būsto paskolų suma šiuo metu viršija 60 mln. Eur“, – teigė ji.
Kaip pasakojama, paklausimų dėl paskolų atidėjimo sulaukiama nuo pat karantino pradžios, tačiau ne visi klientai nusprendžia iškart pasinaudoti paskolų atidėjimo ar kitokio pertvarkymo galimybėmis, o laikinai dengia paskolas savo lėšomis, iš turimų santaupų.
„Matome, kad kiek mažiau negu pusė klientų, pasidomėjusių paskolų atidėjimu, nusprendžia pertvarkyti turimas paskolas. Po laikino kredito įsipareigojimų moratoriumo fiziniams asmenims įsigaliojimo 40 proc. klientų būsto paskolas atideda metams, 30 proc. – pusmečiui, 20 proc. renkasi iki trijų mėnesių atidėjimą“ , – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kalbant apie verslo paskolas, vadovė sakė, kad bankas šiuo metu įmokų mokėjimus yra nukėlęs beveik 300 įmonių, iš kurių beveik du trečdalius sudaro smulkios ir vidutinės įmonės.
„Šiuo metu SEB banko kreditų, kai atidedamos įmokos, vertė siekia 335 mln. eurų, o atidėtų kredito įmokų suma yra beveik 22 mln. eurų“, – teigė vadovė.
Zalatorius: atidėta apie 1 mlrd. eurų vertės verslo paskolų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius „Delfi“ skaičiavo, kad iš viso šalyje veikiantys bankai verslui, susidūrusiam su veiklos sunkumais dėl COVID-19, nuo karantino pradžios iki gegužės atidėjo paskolų, kurių bendra vertė artėja prie 1 mlrd. eurų, grąžinimą.
„Iki šios dienos atidėtų privačių klientų įsipareigojimų vertė jau perkopė 200 mln. Eur“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie 2008-2009 m. krizę, M. Zalatorius teigė, kad svarstyti, ar paskolų įmokų atidėjimas tuomet būtų pasitarnavęs bei nagrinėti praeitį iš dabarties pozicijų būtų netikslinga, nes situacijos skiriasi.
„Minima dešimtmečio senumo krizė buvo pirmiausia susijusi su finansais, kredito įstaigų likvidumo problemomis. Dabartinė krizė yra visiškai kitokia – tai ne bankų ar finansų, o realios ekonomikos krizė, kur dėl epidemijos tapo būtinos karantino sąlygos, o dėl to stoja gamyba ir tiekimas“, – komentavo jis.
Bankų atstovas priminė, kad LBA nariai prieš kurį laiką pasirašė 2 iki šiol precedento neturėjusius moratoriumus dėl finansinių įsipareigojimų atidėjimo gyventojams ir įmonėms, susidūrusioms su sunkumais dėl COVID-19.
„Nukentėjusiems nuo pandemijos klientams, pateikus prašymą, yra suteikiamos vadinamosios „paskolų įmokų atostogos“. Šiuo laikotarpiu lieka mokėti tik palūkanas ar kitus periodinius mokėjimus.
Lietuvos žmonėms būsto paskolos grąžinimas tokiu būdu gali būti atidėtas iki vienerių metų, o vartojimo kreditų ir lizingo – iki pusmečio. Juridinių asmenų moratoriumas taikomas toms verslo paskoloms, kurių suma įmonių grupei sudaro iki 5 mln. eurų. Šių paskolų mokėjimas gali būti atidėtas iki pusės metų“, – aiškino jis.
Sprendimą, ar pasinaudoti moratoriumu, ar ne, klientai gali priimti iki š. m. liepos 1 d.
