Koronavirusas keičia gyventojų išlaidas

Bendrovės ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė Indrė Čėsnienė „Delfi“ teigė, kad dėl koronaviruso pandemijos šiandien smarkiai keičiasi tiek vartotojų elgesys, tiek jų išlaidų struktūra.

Bendrovės skaičiavimais, bendrai gyventojai šiemet vartojimui turėtų išleisti maždaug 6 proc. mažiau nei pernai, o toks išlaidų kritimas neaplenks beveik visų kategorijų.

Kaip buvo teigiama, labiausiai nukentės išlaidos poilsiui ir kultūrai.

„Prognozuojame, kad lietuviai šiai kategorijai išleis net 16 proc. mažiau, nes daugelis kultūros ir poilsio įmonių negali vykdyti savo veiklos karantino metu, taip pat net po karantino vartotojai, turėdami mažiau pajamų, ribos savo išlaidas.

Išlaidos transportui turėtų susitraukti apie 15 proc. Iš dalies, toks kritimas bus susijęs su mažesniu žmonių judėjimu karantino metu, daugiau nei penktadaliu susitraukusiomis išlaidomis oro transportui, taip pat mažesnėmis išlaidomis viešajam transportui ir kurui.

Indrė Čėsnienė
Foto: Įmonės nuotr.

Taip pat, svarbus faktorius bus gerokai 2020 metais kritę automobilių pardavimai, kadangi ekonomika bus recesijoje ir dėl padidėjusio netikrumo bei sumažėjusių pajamų žmonės atidės didelius, nebūtinus pirkinius, tokius kaip, pavyzdžiui, automobiliai“, – teigė I. Čėsnienė.

Pasak specialistės, dėl sumažėjusių gyventojų pajamų ir atidėtų pirkimų taip pat smarkiai nukentės išlaidos baldams, buitinei technikai ir kitai namų įrangai. Lietuviai tam 2020-aisiais išleis apie 13 proc. mažiau nei pernai.

Dar tiek pat trauksis išlaidos ir įvairioms kitoms paslaugoms bei prekėms, tokioms, kaip papuošalai, asmeninio vartojimo prekėms, taip pat grožio salonams, draudimo paslaugoms.

„Šis kritimas, iš dalies, bus nulemtas karantino priemonių ir sumažėjusio kai kurių paslaugų prieinamumo, taip pat vartotojai, turėdami mažiau atliekamų pinigų, bus linkę riboti išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms net ir po karantino pabaigos“, – tikino I. Čėsnienė.

Augs išlaidos alkoholiui ir tabakui

Remiantis „Euromonitor International“ prognozėmis, taip pat mažės tiek lietuvių išlaidos švietimui (10 proc.), dėl karantino metu uždarytų ugdymo įstaigų, tiek mažiau pinigų bus išleidžiama aprangai bei avalynei (10 proc.).

Vartotojų išlaidų pokyčiai
Foto: Įmonės nuotr.

„Karantino metu žmonės turėjo galimybę apsipirkti internetu, o atidarius parduotuves tikimasi pirkėjų srauto suintensyvėjimo ir šiokio tokio pardavimų atsigavimo, kadangi dažnai aprangos ir batų įsigijimo neišeina atidėti ilgesniam laikui. Dėl šių priežasčių, drabužiams ir batams išlaidos kris kiek mažiau nei ilgesnio naudojimo prekėms.

Išlaidos sveikatai susitrauks apie 4 proc., labiausiai – dėl karantino metu neteikiamų medicininių paslaugų. Tačiau, karantinui pasibaigus ir atnaujinus medicinines paslaugas, tikimasi padidėjusio klientų srauto, tad išlaidos sveikatai nekris taip smarkiai kaip vidutinis vartojimas“, – sakė specialistė.

Visgi numatyta ir tokių kategorijų, kurioms lietuviai šiemet galimai išleis daugiau pinigų nei pernai.

Kaip tikino, daugiausiai, kiek daugiau nei 5 proc., didės išlaidos maistui, o tai, anot I. Čėsnienės, lemia tai, kad gyventojai karantino metu praleisdami daugiau laiko namuose juose dažniau gamina.

„Karantinui pasibaigus, ši tendencija turėtų išlikti, kadangi ekonominio sunkmečio metu taupydami žmonės yra daugiau linkę gaminti ir valgyti namuose bei ne taip dažnai eiti į kavines“, – pridūrė ji.

Dar 5 proc. išlaidos augs būstui bei komunaliniams mokesčiams. Tokią tendenciją, anot I. Čėsnienės, daugiausia lems karantinas, dėl kurio didelis kiekis žmonių daug daugiau laiko praleidžia namuose.

„Taigi, gyventojai suvartos daugiau vandens, elektros“, – apibendrino ji.

Alkoholis ir tabakas taip pat pakliūva tarp kategorijų, kuriose tikimasi vartojimo išlaidų augimo.

„Šiai kategorijai 2020 metais prognozuojamas 1-2 proc. augimas. Paprastai, per ekonominius sunkmečius išlaidos Lietuvoje šiai kategorijai pakyla.

Pavyzdžiui, 2009-2010 metais išlaidos alkoholiui ir tabakui augo apie 2 proc. kasmet. Panašaus augimo tikimės ir dabar“, – prognozavo I. Čėsnienė.

Palygino su Latvija ir Estija

Nors Lietuvoje šiems metams prognozuojamas bendras 6 proc. vartotojų išlaidų mažėjimas, kitose Baltijos šalyse išlaidų prognozės, kaip tikino specialistė, gana panašios.

„Visos trys šalys turi atviras mažas ekonomikas ir bus smarkiai paveiktos bendrų ekonominių veiksnių regione. Koronaviruso pandemijos plitimas ir naudojamos priemonės yra taip pat gana panašūs.

Nors Latvijoje užsikrėtimo atvejų registruojama mažiau, tyrimų skaičius milijonui gyventojų yra žymiai mažesnis nei Estijoje ar Lietuvoje (Latvijoje – 27 tūkst. 1 mln. gyventojų, kai Estijoje ir Lietuvoje – apie 40 tūkst. šiandienos
duomenimis), todėl, greičiausiai, situacija Latvijoje yra panaši kaip ir kaimynėse Baltijos šalyse.

Estijoje yra tikimasi apie 8 proc. vartotojų išlaidų kritimo 2020 metais, kai, tuo tarpu, Latvijoje prognozuojamas 7 proc.
kritimas“, – aiškino ji.

Nors prognozės, iš pirmo žvilgsnio, pagal išlaidų grupes visose Baltijos šalyse, kaip teigė, taip pat yra panašios, keletas skirtumų visgi yra.

Kol lietuviai, kaip prognozuojama, šiemet daugiau išleis alkoholiui ir tabakui, Estijoje, priešingai, tikimasi išlaidų alkoholiui ir tabakui mažėjimo.

„Estai paprastai kriziniais laikais mažina šias išlaidas labiau nei kaimynai ir taip pat dėl to, kad alkoholis ir tabakas Estijoje brangesni. Šiai kategorijai prognozuojamas 5 proc. išlaidų kritimas 2020 metais.

Taip pat kiek mažiau Latvijoje augs išlaidos maistui ir kiek mažiau kris išlaidos restoranams, nes karantino metu šalyje taikomi mažesni suvaržymai maitinimo sektoriui“, – prognozavo ji.

Karantino metu daugiau išleidome maistui ir lošimams

Prieš kurį laiką įžvalgomis, kaip karantino metu kito gyventojų vartojimo išlaidos, pasidalijo ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Duomenys buvo paremti atsiskaitymais „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis Lietuvoje.

Nerijus Mačiulis
Foto: Organizatorių nuotr.

Buvo teigiama, kad vartojimo išlaidos karantino metu, neskaitant maisto bei namų apyvokos prekių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo apie 44 proc., parodė „Swebank“ duomenys. Taip pat, nepaisant to, kad bendrai vartojimas mažėjo, lietuviai daugiau nei pernai pinigų išleido dviem dalykams – lošimams bei maistui.

„Prasidėjus karantinui uždaryti viešbučiai, kavinės, spa centrai, grožio salonai, tai, natūralu, kad ten, kur uždarytos įstaigos, nėra beveik jokių išlaidų“, – komentavo jis.

Ekonomistas tikino, kad išlaidos maistui (apie +25 proc.) bei lošimams (apie +30 proc.), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo.

Vartojimo išlaidų pokyčiai
Foto: Įmonės nuotr.

„Maistą mes skaičiuojame su visais kitais pirkimais prekybos centruose, nes kitaip negalime išskirti, ar perka maisto produktus, ar namų apyvokos prekes.

Kadangi nebuvo galimybių maitintis restoranuose, kitose maitinimo įstaigose, tai daugiau žmonėms jį teko gamintis namuose. Beje, čia galėjo būti ir pirkimas rezervui, tačiau turbūt tai labai mažai turėjo įtakos, nes tada tai būtų vienkartinis šuolis prieš karantiną“, – komentavo N. Mačiulis ir pridūrė, kad tarp augusių vartojimo išlaidų maistui augo ir išlaidos lošimams.

„Visose pasaulio valstybėse pastebimas toks elgesys. Tyrimai rodo, kad kai esi namie ir niekur negali išeiti, tada išauga kitokių paslaugų vartojimas, kurios yra lengvai prieinamos iš namų. Lietuva čia niekuo neišsiskiria“, – apie lošimus teigė jis.