Skaičiai nenustebino
Praėjusią savaitę ekonomistas pasidalijo gyventojų vartojimo išlaidomis karantino metu, kurios buvo paremtos atsiskaitymais „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis Lietuvoje.
Jis teigė, kad grafike aiškiai galima matyti, jog prasidėjus 12-ai metų savaitei, kada šalyje prasidėjo karantinas, dauguma gyventojų vartojimo išlaidų kreivių aiškiai smigo žemyn.
„Prasidėjus karantinui uždaryti viešbučiai, kavinės, spa centrai, grožio salonai, tai, natūralu, kad ten, kur uždarytos įstaigos, nėra beveik jokių išlaidų“, – komentavo jis.
Tiesa, žemyn smigo ne visos kreivės. Ekonomistas tikino, kad išlaidos maistui (apie +25 proc.) bei lošimams (apie +30 proc.), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo.
„Maistą mes skaičiuojame su visais kitais pirkimais prekybos centruose, nes kitaip negalime išskirti, ar perka maisto produktus, ar namų apyvokos prekes.
Kadangi nebuvo galimybių maitintis restoranuose, kitose maitinimo įstaigose, tai daugiau žmonėms jį teko gamintis namuose. Beje, čia galėjo būti ir pirkimas rezervui, tačiau turbūt tai labai mažai turėjo įtakos, nes tada tai būtų vienkartinis šuolis prieš karantiną“, – komentavo N. Mačiulis ir pridūrė, kad tarp augusių vartojimo išlaidų maistui augo ir išlaidos lošimams.
„Visose pasaulio valstybėse pastebimas toks elgesys. Tyrimai rodo, kad kai esi namie ir niekur negali išeiti, tada išauga kitokių paslaugų vartojimas, kurios yra lengvai prieinamos iš namų. Lietuva čia niekuo neišsiskiria“, – apie lošimus teigė jis.
Ekonomistas taip pat pateikė ir bendrą vartojimo išlaidų suvestinę (be maisto ir namų apyvokos prekių- red.).
Joje matyti, kad gyventojų vartojimo išlaidos karantino metu Lietuvoje ir Estijoje mažėjo labai panašiai, apie -44 proc., o Latvijoje apie -30 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Paklaustas, kas lėmė, kad Latvijoje bendros vartojimo išlaidos mažėjo mažiau, N. Mačiulis teigė, kad tai susiję su ten taikytomis karantino priemonėmis.
„Latvijoje yra švelnesnės karantino priemonės, mažiau užsikrėtusių ir, turbūt, tų baimių buvo mažiau, veikė restoranai, grožio salonai, nebuvo uždaryti spa. Gyventojai turėjo daugiau galimybių tuos pinigus išleisti“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat svarstė, kada išlaidos galėtų grįžti į prieškrizinį lygį. Jo teigimu, jei viruso plitimas bus pristabdytas, o situacija klostysis gerai, tai galėtų įvykti antrame šių metų pusmetyje.
Kaip buvo teigiama vėliau platintame „Swedbank“ pranešime, šiuo metu tam tikrus atsigavimo ženklus bando rodyti aprangos ir avalynės sektorius, kuris, praradęs tris ketvirtadalius prieš karantiną gautų pajamų, jau turėtų skaičiuoti bent šiek tiek išaugusias klientų užsakymų apimtis.
Karantino metu pirko baldus
Pirmąsias karantino saviaites, kol fizinių parduotuvių veikla buvo draudžiama, kai kurios parduotuvės siūlė savo prekes gyventojams įsigyti internetu, o viena tokių buvo ir „Ikea“.
Parduotuvės Vilniuje vadovė Jolita Juodzevičienė pasakojo, kad dar karantino pradžioje lietuviai pirko darbo stalus.
„Pastarąsias savaites stebėjome ženkliai išaugusius pirkėjų internetu srautus.
Karantino pradžioje Lietuvos gyventojai dažniausiai rinkosi baldus, reikalingus namuose įrengti patogias darbo vietas suaugusiesiems bei iš namų besimokantiems vaikams. Namų įrengimo darbus tęsė naujakuriai – užsisakinėjo virtuvių, miegamųjų baldus, spintas. Taip pat „Ikea“ pirkėjai į savo krepšelius dėjosi ir lentynas, dėžes, kitas prekes bei baldus, padedančius susitvarkyti bei palaikyti tvarką namuose“, – sakė ji.
Tiesa, „Ikea“ pirkėjams savo parduotuvę Vilniuje atidarė balandžio 18 d., tačiau pirkėjų srautas, kaip tikino, nebuvęs labai didelis.
„Laukiančių pirkėjų eilės buvo susidariusios tik prieš parduotuvės atidarymą, tačiau vos atvėrus duris laukti lankytojams nebereikėjo“, – pasakojo vadovė.
Į prekybcentrius neskuba
Gavus leidimą, praėjusį savaitgalį veiklą atnaujino kone visi Lietuvos prekybos centrai, tačiau, kai tikino prekybos centro „Ozas“ valdytoja Ina Augulienė, gyventojai į parduotuves pirmąsias dienas dar neskuba.
„Kol kas prekybos centre lankytojų skaičius auga po truputį, nes visi labai atidžiai vertina tiek savo savijautą, tiek bendrą informaciją, tiek ir prekybos centro pasiruošimą vykdyti saugumo reikalavimus.
Savaitgalį prekybos ir pramogų centre „Ozas“ sulaukta maždaug 35 procentų įprasto savaitgaliams pirkėjų srauto.
Maždaug panašių skaičių ir tikėjomės.
Labiausiai pirkėjus domino apranga ir avalynė sau bei vaikams, sporto prekės, namų apyvokos ir sodo prekės“, – sakė I. Augulienė.
