„Finansų rinkos šiuo metu – itin nepastovios. Iki šiol nėra iki galo aiškus viruso ir dėl jo taikomų priemonių poveikis ekonomikai, tačiau neabejojama, kad jis bus stiprus ir gali būti didesnis nei prieš dešimtmetį vykusios pasaulinės finansų krizės. Nežinomybė sukėlė nerimą ir investuotojams, rinkų indeksai ėmė svyruoti, o tai, be abejo, atsiliepė ir pensijų fondams, kurie daugiausia investuoja į vertybinius popierius – akcijas ir obligacijas. Tačiau kovo mėnesį įsisiūbavusi korekcija tikrai nėra pirma tokia istorijoje. Finansų rinkoms bangavimas yra būdingas. Svarbiausia nepamiršti, kad per ilgą laikotarpį svyravimai yra linkę išsilyginti, o akcijų rinkos – augti, todėl tą patį galime pasakyti ir apie pensijų fondus“, – teigia „Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus.
Ką rodo istorija?
Paskutinis ryškaus pasaulinio rinkų nuosmukio pavyzdys – dar ne taip seniai ištikusi 2008 m. finansų krizė, kuri stipriai sukrėtė ir Lietuvos ekonomiką. Skirtingų šalių pensijų fondus tai paveikė skirtingai.
Pavyzdžiui, Airijoje fondų grąža tuo metu smuko 38 proc., tuo metu Vokietijoje ar Norvegijoje – iki 10 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Tačiau nors nuosmukis buvo ryškus, kai kuriose EBPO šalyse pensijų fondų turtas į ankstesnį lygį sugrįžo dar iki 2010 m. pabaigos, o pasaulio akcijų indeksai pilnai atsistatė 2013 m.
Lietuvoje 2008 m. krizės laikotarpiu antrosios pakopos pensijų fondų metinė grąža taip pat buvo neigiama ir turto vertė smuko beveik 20 proc., tačiau nors krizės pasekmės jautėsi dar ilgai, pensijų fondo dalyviai jau 2009 m. skaičiavo vidutiniškai 17,3 proc. grąžą.
Finansų rinkų nuosmukių istorijoje buvo ir daugiau. 1987 m. spalio 19 d. buvo praminta Juoduoju pirmadieniu, kai akcijų rinkos indeksų vertė krito daugiau nei 20 proc. Tai buvo didžiausias vienos dienos nuosmukis JAV istorijoje, tačiau ekonomika ilgalaikės žalos nepatyrė.
Tai lėmė neatidėliotinas Federalinio rezervo įsikišimas, kuris sumažino palūkanų normas ir stabilizavo finansų rinkas. Dar vienas žymus atvejis – vadinamasis „dot.com“ burbulo sprogimas 2001 m., kurį sukėlė staigus interneto kompanijų akcijų šuolis. Šio atvejo pasekmė – per 2,5 m. JAV akcijų rinkos indeksai nukrito beveik 50 proc. Tačiau ir po tokio ryškaus kritimo akcijos atsistatė per ketverius metus.
„Žvelgiant į istorinę patirtį, laikotarpis, kada akcijų rinkos po ryškesnio kritimo atsistato ir pasiekia buvusį lygį, paprastai siekia nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Atsistatymas tėra laiko klausimas. Dabartinis akcijų nuosmukis dėl savo staigaus kritimo šiek tiek primena 1987 m. atvejį, pastarajam atsistatyti prireikė poros metų.
Tiesa, tuomet nebuvo ekonominio nuosmukio, kaip dabar. Dėl karantino įjungto „rankinio stabdžio“ ekonomikos augimui ir sparčiai išaugusio nedarbo atsiranda dabartinės situacijos palyginimų ir su prieškario metais vykusia Didžiąja depresija, kuri sukėlė ilgalaikį nuosmukį rinkose. Tiesa, tuomet centriniai bankai ir vyriausybės dar neturėjo gerai išvystytų priemonių reakcijai į recesiją, trūko ir tokio greito atsako, koks matomas šiuo metu.
Be to, kalbant apie pensijų fondus svarbu žinoti, kad jie investuoja ne tik į akcijas, o valdytojai korekcijų metu gali imtis ir imasi aktyvių priemonių, mažinančių riziką ir vertės praradimą. Todėl pensijų fondų valdytojai stengiasi, kad turto vertė atsistatytų greičiau, nei pati akcijų rinka“, – teigia A. Adomkus.
Kaip tai paveiks pensijų fondus?
Pensijų fondų grąžos nuosmukį šiuo metu labiausiai pajus kaupiantys didžiausios rizikos fonduose, kuriuose visos arba beveik visos lėšos investuojamos į akcijas. Tokie fondai yra rekomenduojami – o II pakopoje pagal veikiantį gyvenimo ciklo principą priskiriami – asmenims, kuriems iki pensijos yra likę dar bent keliolika metų.
„Pensijų fondai yra ilgalaikis produktas. Tad žmonėms, kuriems liko kelios dešimtys metų iki pensijos, reikėtų orientuotis į ilgalaikę grąžą. Žvelgiant į 30 m. laikotarpį, su visais finansų rinkų nuosmukiais, vidutinė akcijų grąža siekė 7 proc. Dabartinis kritimas atrodo didelis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, jo poveikis gali pasirodyti nežymus”, – kalba A. Adomkus.
Žmonėms, kuriems iki išėjimo į pensiją yra likę nedaug, nuosmukis gali turėti didesnę realią riziką. Tačiau kaupiant II pakopoje vyresniems žmonėms priskirti fondai yra konservatyvesni, todėl ir jų vertė patyrė žymiai mažesnį nuosmukį per pastarąsias savaites, tuo tarpu nuo gyvenimo ciklo fondų įsteigimo 2019 metų pradžioje jų grąža išlieka teigiama. III pakopoje kaupimas yra savarankiškas, tačiau asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko, taip pat rekomenduojama rinktis konservatyvesnius fondus. Kaupiantieji, kurie iki šiol šio principo laikėsi, ryškių praradimų nepatyrė.
Ką daryti dabar?
Šiuo metu nevertėtų imtis skubotų sprendimų, sako A. Adomkus. Kiekvieno žmogaus situacija gali skirtis, todėl reikėtų visų pirmiausia įsivertinti savo individualią riziką, ar pasirinktas pensijų fondas atitinka laiką, likusį iki išėjimo į pensiją.
„Visada, kilus nerimui dėl to, kokią įtaką finansų nuosmukis gali turėti jūsų pensijos fondo grąžai, galite pasikonsultuoti su finansų specialistais. Po staigaus kritimo kovą akcijų rinkos sugebėjo stabilizuotis, centriniams bankams ir vyriausybėms paskelbus precedento neturinčių skatinimo priemonių, ir skaičiuoja keturias augimo savaites iš eilės bei jau atsitiesė daugiau nei ketvirtadaliu. Tiesa, kol kas dar lieka daug neapibrėžtumo, kiek ilgai užtruks karantinas ir ekonominis sunkmetis bei ar tikrai akcijų atsitiesimas jau tikrai patvarus“, – sako A. Adomkus.
Pasak jo, žmonės, turintys III pakopos fondą ir susiduriantys su finansiniais sunkumais šiandien, turi galimybę pristabdyti įmokas.
„Bet istorinė patirtis rodo, kad periodinis investavimas kaip tik krizių metu galiausiai leidžia pasiekti didesnę grąžą. Todėl jei galite sau tai leisti, investavimą vertėtų tęsti. Jei kaupiate pagal sau nebūtinai tinkančią strategiją, fondą galima pakeisti – investuotojo tipinei amžiaus grupei skirti fondai geriausiai atitinka jam priimtiną rizikos lygį, todėl jų rezultatai ilguoju laikotarpiu turėtų geriau atitikti lūkesčius“, – teigia „Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas.
