Įvardijo, kad Darbo kodekse nepakeitė vieno punkto

DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.

Tokiu atveju darbuotojas gali įspėti darbdavį apie sutarties nutraukimą prieš 5 darbo dienas. Darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbuotojas dirbo trumpiau negu vienerius metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įstatymą galima rasti čia.

Su darbo teise dirbanti „WALLESS“ advokatė Alina Makovska pasakojo, kad anksčiau toks įstatymas darbdaviams problemų nekėlė, nes prastovos nebuvo labai dažnas dalykas, tačiau situacija pasikeitė po kovo 16-osios, kai Vyriausybė šalyje įvedė karantiną. Anot jos, daugelis įmonių buvo stipriai paveiktos ir priverstos stabdyti veiklą bei skelbti prastovas.

„Valstybė suprato, kad tokioje sudėtingoje situacijoje prastovos bus neišvengiamos ir jau kovo 19 d. įsigaliojo DK 47 straipsnio pakeitimai, kurie leido darbdaviui skelbti prastovą specifiniu pagrindu, būtent – kai darbdavys negali darbuotojui duoti darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino.

Paskelbus tokią „karantininę“ prastovą, darbdaviai įgijo teisę už prastovos laiką mokėti darbuotojui mažiau nei įprastai buvo reikalauta mokėti už prastovą.

Įprastai už prastovą reikalaujama mokėti ne mažiau nei 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalią mėnesinę algą (kai darbuotojas dirba pilnu etatu). Pagal DK pakeitimus darbdaviams buvo leista darbuotojams mokėti už „karantininės“ prastovos laiką bent minimalią mėnesinę algą (dirbant pilnu etatu), o tai gali būti ir mažiau nei 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu buvo siekta padėti darbdaviams išlaikyti savo darbuotojus ir jų neatleidinėti dėl lėšų trūkumų.

Tačiau kartu nebuvo pakeistas DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taigi darbuotojams liko teisė dėl prastovos nutraukti darbo sutartį ir prašyti išeitinės išmokos“, – aiškino advokatė ir tikino, kad praktikoje tai reiškia, jog darbdavys gali siekti išlaikyti darbuotoją darbe, paskelbti jam prastovą, o darbuotojas po mėnesio pats nutraukti darbo sutartį ir prašyti vienos ar dviejų vidutinio darbo užmokesčio išeitinių.

A.Makovskos nuomone, galimai kai kurie darbdaviai nusprendė išvis neskelbti prastovų, nes baiminosi, kad paskelbus jas darbuotojai gali imti masiškai nutraukinėti darbo sutartis, o dėl to darbdavys patirti dar didesnius kaštus nei iš karto atleidžiant darbuotoją iš darbo.

Institucijos: darbuotojai negali pasinaudoti tokia priemone

Apie galimas gauti dvi išeitines pasisakė ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Kaip buvo teigiama gautame komentare, institucijų teigimu, darbuotojas negali nutraukti darbo sutarties pagal DK 56 str. 1 d. 1 p., jei tokiam darbuotojui yra paskelbta prastova dėl karantino.

„<..> ta prastova, kuri skelbiama DK 47 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turėtų būti suprantama kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 56 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, Valstybinės darbo inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, darbuotojai, kuriems paskelbta prastova Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu, negalėtų pasinaudoti 56 str. 1 d. 1 p. teise ir 56 str. 2 d. nustatyta galimybe gauti išeitinę išmoką“, – buvo rašoma gautuose atsakymuose.

Tiesa, advokatės teigimu, „kol kas tai yra tik nuomonė“.

„Pačiame DK lieka numatyta, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 1 p., jei tokiam darbuotojui paskelbta prastova.

Kodekse nėra išimties, kad ši taisyklė neturi būti taikoma paskelbus darbuotojui prastovą dėl karantino, todėl yra didelė rizika, kad darbuotojai naudosis teise nutraukti darbo sutartį tokiu pagrindu ir reikalaus priteisti iš darbdavio išeitinę išmoką“, – aiškiai dėstė ji.

VDI ir SADM atsakymą dėl išeitinių pareikšta nuomone vadino ir advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas Karolis Rugys.

Karolis Rugys

Jis teigė, kad šiuo klausimu gali būti išsakyta tik nuomonė, kuri nepretenduoja į tiesą, nes vienareikšmiško atsakymo šiuo atveju ir nėra.

„Dėl ekstremalios situacijos ir karantino bei su tuo susijusių teisės aktų ir ginčų nėra suformuota nacionalinių teismų praktika šiuo klausimu, o VDI išaiškinimo ir pateiktos nuomonės pagrįstumą ginčo atveju tikrintų teismas, kuris galėtų pasisakyti ir kitaip“,– sakė jis bei tikino, kad labai galimas ir visai kitoks situacijos vertinimas.

„Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principu.

Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teisės normos. Jokių išimčių, kurios ribotų darbuotojo teisę gauti išeitinę išmoką ir/ar neleistų tokia teise pasinaudoti ekstremalios situacijos ir karantino atveju nei naujai papildytas DK 47 str. (kuris reglamentuoja prastovą) ar DK 56 str. (kuris numato darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių ir teisę į išeitinę išmoką), nei kiti

DK straipsniai ar norminiai teisės aktai nenumato“, – tikino jis, tačiau pridūrė, kad šiuo atveju visgi galutinį sprendimą turėtų priimti teismai ir būtent jie teismų keliu suformuos teismų praktiką tokiais atvejais.

Pasak K. Rugio, šiandien šis esamas teisinis reglamentavimas ir oficialus valstybės institucijos teisės normų aiškinimas sukelia sumaištį ir stokoja teisinio tikrumo bei pasitikėjimo teisine valstybe.

Advokatė A.Makovska taip pat pridūrė, kad situacija galėtų būti išspręsta imantis konkrečių veiksmų.

„Ši situacija galėtų būti išspręsta, jei būtų priimtas Darbo kodekso pakeitimas, kuriame būtų aiškiai pasakyta, kad darbuotojas negali nutraukti darbo sutarties pagal DK 56 str. 1 d. 1 p., jei tokiam darbuotojui prastova yra paskelbta dėl karantino“, – teigė ji.

DK netaiso dėl artėjančių rinkimų?

Darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas „Delfi“ pasakojo, kad darbdaviai iš savo pusės jau siūlė, kaip būtų galima išspręsti situaciją dėl dvigubų išeitinių.

„Kadangi mes mokame į garantinį fondą, kuris bus naudojamas, jeigu įmonės bankrutuos arba bus atleidžiami darbuotojai, mūsų pasiūlymas buvo labai aiškus, kad tos išmokos eitų ne iš darbdavio, o iš garantinio fondo arba kažkokio kito fondo.

Mes pasimokėme iš 2008 m. krizės, kai kai kurie darbdaviai gudravo, bet tai darė ne dėl to, kad jie godūs arba pikti, arba dar kažkokie kitokie, tiesiog nebuvo apyvartinių lėšų išmokėti žmonėms išeitines, tai ten buvo įvairiai, visokie įkalbinėjimai.

Danas Arlauskas

Mūsų svarbiausias matymas, kad nenukentėtų žmogus ir, kad taip nenutiktų, yra garantinis fondas arba fondai, kurie dabar kuriami“, – aiškino jis ir tikino, kad būtent šis DK punktas vienareikšmiškai turi būti taisomas, tačiau apgailestavo, kad jo žiniomis jokių pokyčių nenumatoma, mat situacijai jau diriguoja artėjantys rinkimai spalį.

„Čia – didžioji politika sužaidė. Artėja rinkimai, kiek aš gavau informacijos iš Seimo ir valdančiosios daugumos atstovų, jie pasimokė 2008 m., kai tuometinis premjeras stūmė DK ir politikai galvoja, kad socialdemokratai daugiausia (rinkimus-red.) pralaimėjo dėl to, kad jie stūmė DK, o visuomenėje buvo suformuota opinija, kad XXI a. yra įteisinama vergvaldystė. Tik atėję valdantieji tada iškart sustabdė kodekso galiojimą.

Dabar buvo labai aiškiai pasakyta, kad kai iki rinkimų liko mažiau nei pusę metų, niekas rankų į DK nekiš“, – komentavo D. Arlauskas.

Visgi jis teigė vienareikšmiškai manantis, kad minėtas punktas, susijęs su dviejų išeitinių mokėjimu, turi būti taisytinas.

Jo nuomone, dvigubos išeitinės gali likti, tačiau jos turėtų būti mokamos iš garantinio fondo lėšų.

Ruginienė: kai kalbamasi gražiai, tokie dalykai nevyksta

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, paklausta, ar nemano, kad darbuotojai šiandien gali piktnaudžiauti dvigubomis išeitinėmis teigė, kad tam, jog viskas vyktų gražiai, darbdavys turi kalbėtis su savo darbuotojais, o jei tai daroma, tokie dalykai įmonėse ir nevyksta.

„Daugelis įmonių, kurie turėjo bendravimo kultūrą nuo seno ir ją puoselėjo, jau seniai yra susitarę su darbuotojais.

Inga Ruginienė

Kalbant apie prastovas, darbuotojų sąlygos ir taip yra suprastintos dėl to, kad kai prasidėjo karantinas, Seimas priėmė kitokį jų apmokėjimo variantą. Šiai dienai prastovos yra apmokamos daug prasčiau nei buvo originaliame variante, tai darbuotojas jau yra nukentėjęs.

Pirmos dvi dienos darbdavio yra apmokamos 100 proc., po to išmoka atitinkamai mažėja. Vėliau lieka 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Tuo tarpu dabar Vyriausybė garantuoja tik vos didesnes pajamas nei minimali alga.

Mano požiūriu, darbdaviams reikia pradėti tartis ir kad ir kaip jie nenorėtų, kad ir kaip neigtų šitą faktą, bet mes apie tai kalbame dešimtmečiais, kad stiprus ryšys su kolektyvu ir bendruomeniškumas, solidarumas ir tarimosi kultūra būtent ir leidžia išgyventi šį laikotarpį ir išvengti tokių piktnaudžiavimų dėl vieno ar kito straipsnio“, – komentavo I. Ruginienė.

Taip pat ji pasakojo, kad yra gavusi ne vieną užklausą, kai darbuotojai patys klausia darbdavio kaip padėti išgyventi šią situaciją.

„Atsiminkime 2008 m., kai didžioji dalis darbuotojų sutiko susimažinti savo darbo užmokestį vardan to, kad išlaikytų darbo vietas, o šiai dienai procesas daug kur taip pat yra panašus. Daug ką aukoja darbuotojai, kad išlaikytų darbdavį nepaskendusį“, – sakė ji.