Kokią įtaką darbuotojo pajamoms ir atostogoms turės prastova
Vienas skaitytojas teiravosi, ar įmonėje paskelbta prastova turės įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino, atšaukus prastovą.
„Remiantis Darbo kodeksu, į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, įskaitomas ir prastovos laikas. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog darbuotojas buvo prastovoje, netrumpins darbuotojų kasmetinių atostogų trukmės“, – komentuoja J. Valatkaitė.
Jis taip pat klausė, ar prastova turi reikšmės asmens pajamų vidurkiui, jei jis, tarkim, siekia 1000 Eur, atskaičius mokesčius, mat prastovos metu mokamas vidutinis darbo užmokestis.
„Remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
Dėl šios priežasties, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pasibaigus prastovai, prastovos laikotarpiu mokėtas darbo užmokestis neturės įtakos vidutiniam darbo užmokesčiui“, – aiškina teisininkė.
Kas labiau apsimoka – prastova ar nedarbingumas?
„Cobalt“ teisininkė atkreipia dėmesį, kad jei prastova paskelbta dėl karantino, darbdavys privalo mokėti darbuotojui ne mažiau nei minimalią mėnesinę algą (607 Eur „popieriuje“) per mėnesį, tačiau gali mokėti ir daugiau.
„Valstybės parama bus skaičiuojama nuo prastovos laikotarpiu darbdavio mokėtos sumos, taigi tokiu būdu darbdaviai skatinami mokėti didesnį užmokestį prastovos laikotarpiu“, – pažymi J. Valatkaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog nedarbo išmoka mokama ne visais atvejais, o tik tenkinant tam tikras sąlygas:
1. Asmuo buvo draustas socialiniu draudimu ir per pastaruosius 30 mėn. iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį nei 12 mėn. nedarbo draudimo stažą;
2. Užimtumo tarnyba nepasiūlė asmeniui tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
3. Užimtumo tarnybos sprendimu asmeniui suteiktas bedarbio statusas.
„Jei sąlygos nebus patenkintos, gali atsitikti ir taip, kad asmuo negaus jokios išmokos (nei prastovos, nei nedarbo išmokos), nes bus jau nutraukęs darbo sutartį, tačiau netenkins visų aplinkybių“, – pabrėžia pašnekovė.
Tuo metu, kaip ji aiškina, nedarbo išmoka sudaryta iš dviejų dalių:
1. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 141,25 Eur, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
2. Kintama dalis priklauso nuo asmens turėtų pajamų (vertinamos pajamos gautos per 30 mėn., praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos).
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad nedarbo išmokai taikomos „lubos“ – maksimali išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Tai, reiškia, jog asmenims, kurie užsiregistravo Užimtumo tarnyboje 2020 m. antrą ketvirtį maksimali išmoka bus lygi 783,51 Eur.
Anot teisininkės, prieš priimant sprendimą, kuris variantas – prastova ar nedarbo išmoka – yra naudingesnis darbuotojui, reikėtų įvertinti visas individualias aplinkybes: darbo užmokesčio dydį, darbdavio mokamą užmokestį prastovos metu, darbo stažą ir pan.
Neseniai Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Dr. Aušra Vainorienė „Delfi“ pateikė pavyzdį, kai darbuotojo darbo sutartyje yra sulygtas didesnis nei 1000 eurų darbo užmokestis, o darbdavys nusprendžia mokėti darbuotojui prastovos metu MMA, – nedarbingumo metu mokama ligos išmoka darbuotojui būtų palankesnė.
