Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad tokių priemonių, kaip kainų ar parduodamų produktų kiekių reguliavimo, būtų imamasi tik kaip kraštutinės priemonės tuo atveju, jei stebint rinką, vertinant pasikeitusią prekybos praktiką būtų nustatyti ūkio subjektų piktnaudžiavimo atvejai ir valstybė neturėtų kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumo, kartu – savo piliečių apsaugos ir jų interesų tenkinimo.
Kaip anksčiau rašė BNS, pagal siūlomas pataisas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengtų būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Tiesa, nepritarimą tokiam kainų reguliavimui yra išreiškęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Siūlymą taip pat kritikavo Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.
Dokumento aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad priėmus tokį įstatymą neigiamų pasekmių nėra numatoma.
„Priešingai, suteikus galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, laikinai reguliuoti atskirų produktų kainas, būtų numatytas instrumentas, užkertantis galimybę verslo subjektams pasinaudoti susidariusia situacija savo asmeniniams interesams <...>“, – buvo rašoma dokumente.
Apie kainų reguliavimą ELTAI yra pasisakęs ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, kainų reguliavimas gali lemti tuščias lentynas, kurios kels didesnę gyventojų paniką. Jo teigimu, nederėtų reguliuoti importuojamų maisto produktų kainų, nes, kaip teigė jis, dažnai valstybės reguliavimas nespėja su aplinkinėms šalims būdingomis kainomis.
