Dėl paramos nesikreips, pinigų skyrė patys
Viena įmonių, kuri šiandien tikino dėl valstybės paramos kreiptis neketinanti – „Telia“
Nors jos žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas „Delfi“ pripažino, kad pirmosios visuotinio karantino savaitės įmonei tapo tikrai nemenku išbandymu, pasak jo, labiausiai kompanijai situaciją apsunkino išaugusi klientų paklausa bei pasikeitę jų įpročiai.
Jis teigė, kad nuo karantino pradžios Lietuvoje balso skambučių srautas šiame tinkle išaugo apie 70 proc., tarptautinis interneto srautas – daugiau kaip 40 proc., duomenų perdavimo mobiliuoju ryšiu srautas – daugiau kaip 10 proc. Taip pat, nors visi įmonės salonai šiuo metu uždaryti, el. parduotuvės pardavimai išaugo beveik dvigubai.
Kalbėdamas apie darbuotojus, R. Bagdonas sakė, kad šiuo metu įmonė atidžiai stebi valdžios veiksmus ir nors teigiamai vertina verslui žadamą paramą, patys planų ja naudotis neturi.
„Atvirkščiai – pervedėme 50 tūkst. eurų Finansų ministerijos įkurtam COVID-19 pasekmių mažinimo fondui ir už 50 tūkst. eurų nupirkome beveik 500 planšetinių kompiuterių Švietimo ir mokslo ministerijos globojamam projektui „Mokykla namuose“, – tikino jis.
„Sugebėję sparčiai perskirstyti žmones ir iš salonų perkelti į klientų konsultavimą telefonu, sugebėjome išvengti ir prastovų. Šiandien neturime nė vieno kolegos, kuris būtų prastovoje, visi dirba“, – teigė vadovas.
Artimiausiu metu įmonės planuose – ir naujų darbuotojų įdarbinimas. Jis teigė, kad vien per praėjusią savaitę turėjo būti įdarbinta apie 50 naujų darbuotojų.
Svarsto apie papildomas priemokas
Apie tai, kad įmonei nė nebuvo kilę klausimo dėl kreipimosi į valstybę paramos ar lengvatų, pasisakė ir Lietuvos filialo „Danske Bank“ generalinis direktorius Ramūnas Bičiulaitis, taip pat vadovaujantis ir įmonės krizių valdymo komitetui Lietuvoje.
„Dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija vienareikšmiškai tapo nemenku iššūkiu verslui, o kartu ir valstybei, kuri ėmėsi priemonių, siekdama kaip įmanoma labiau padėti įmonėms šiuo sunkiu laikotarpiu.
Suprasdami neeilinės situacijos mastą ir Lietuvai tenkančią naštą, net nekėlėme klausimo, ar darbuotojus turėtume išlaikyti savarankiškai“, – tikino jis ir sakė, kad šiandien „Danske Bank“ Lietuvoje dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, kurių 99 proc. karantino metu dirba nuotoliniu būdu. Nuo kovo 16-osios kompanija taip pat dar įdarbino ir 30 naujų darbuotojų.
O štai skaitmeninių verslo valdymo sistemų projektavimo, kūrimo, diegimo, tobulinimo ir priežiūros kompanijos „Columbus Lietuva" generalinio direktoriaus Dovydo Zinkevičiaus teigimu, šiandien IT sektoriui priklausančioms įmonėms išvis nelabai ir yra kokiomis valstybės verslo skatinimo priemonėmis pasinaudoti.
Paklausus dėl prastovų, kurios yra dalinai kompensuojamos valstybės, jis tikino, kad subsidijos prastovoms gelbėtų mažesnes pajamas gaunančius asmenis, tačiau yra visiškai netinkama pagalbos priemonė aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių atlyginimas prasideda nuo 1,5 tūkst. Eur į rankas.
„Tai reiškia, kad nuo darbuotojų įprasto gyvenimo būdo mes triskart sumažiname jų gerovę. Prastova mūsų atveju yra visiškai ne variantas. Tai galėtų būti paskutinė priemonė, bet ir tai nežinau ar ją naudočiau, nes tikriausiai geriau būtų žmones atleisti ir jiems išmokėti išeitines“, – svarstė vadovas.
Jis tikino, kad kol kas įmonė į valstybę dėl mokesčių atidėjimo ar kitų lengvatų kreiptis taip pat neplanuoja, mat jeigu reikalai drastiška pablogėtų, pirmiausia pagalbos būtų ieškoma pačioje įmonių grupėje.
Direktorius užsiminė, kad šiuo metu kompanijoje svarstoma ir papildomų išmokų galimybė darbuotojams, kurie yra vaiko priežiūros atostogose.
„Yra svarstomas ir toks variantas, kad įmonė, norėdama palaikyti darbuotojų finansinį stabilumą, primokės darbuotojams, kurie yra vaikų priežiūros atostogose, kad pastarieji gautų 100 proc. savo buvusio atlygio. „Sodra“ toms išmokoms turi lubas, kurios siekia 1,3-1,4 tūkst. Eur ir, manau, mes skirtumą jiems primokėsime“, – žadėjo jis.
Dalis IT įmonių – neviltyje
„Infobalt“ informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos direktorius Mindaugas Ubartas sakė pastaruoju metu nuolat bendraujantis su asociacijos nariais, tačiau kol kas žinių, kad kas iš įmonių planuotų kreiptis dėl subsidijų ar pagalbos iš valstybės, nesulaukęs. Visgi, anot jo, tai nereiškia, kad šis sektorius neišgyvena krizės.
„Bendra įtakos tendencija yra neigiama“, – pridūrė jis.
M. Ubartas aiškino, kad nors kol kas IT sektoriaus veikla tiesiogiai ir nėra sustabdyta, o kai kurios sritys ir išgyvena pakilimą, visgi didžioji dalis įmonių yra visiškoje neviltyje.
„Pavyzdžiui, restoranų programinės įrangos tiekėjai, viešbučių IT tiekėjai, įmonės prižiūrinčios prekybininkų IT sistemas. Ryšio, interneto tinklai susiduria su didesnėmis apkrovomis, bet tuo pačiu šis karantinas spartina fiksuotos telefonijos saulėlydį.
Kitas faktorius – užsienio rinkų nuotaikos, pramonės apimčių mažėjimas, investicijų dėl neapibrėžtumo stabdymas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Nors IT sektorius nėra "uždraustas", mūsų klientų problemos paveiks ir mus, tik su tam tikru atidėjimu. O blogiausia, kad ekonomikos skatinimo plane kol kas nėra vietos aukštą pridėtinę vertę, kaip IT, kuriančioms industrijoms“, – kalbėjo jis.
Jo nuomone, šiame etape valstybė nuo ekonomikos gelbėjimo turėtų pereiti prie jos skatinimo sprendimų, kurie apima tiekimo grandinėje esančias įmones, užtikrinant jų finansavimą, nepriklausomai nuo jų dydžio ar sektoriaus.
Priedus moka ir prekybininkai
„Delfi“ primena, kad dėl padidėjusio krūvio ir rizikos sveikatai karantino metu kai kurie prekybos tinklai taip pat teigė mokantys priedus savo darbuotojams.
Kaip skelbė BNS, apie tai, kad mokės didesnius atlyginimus, pranešė „Iki“ ir „Lidl“ tinklai, o „Rimi“ sako dar svarstanti šią galimybę.
„Norfa“ teigė už didesnį krūvį nuolat mokanti daugiau, o „Maxima“ kol kas sprendimo nekomentavo.
„Lidl“ kovą trigubai didino priedus parduotuvių bei logistikos centro darbuotojams. Taip pat kas mėnesį taikomas 65 eurų priedas augo iki 200 eurų (iki mokesčių), o dirbusiems nuo kovo 18 dienos iki mėnesio pabaigos – iki 130 eurų.
„Iki“ atstovai teigė, kad kovo mėnesį darbuotojams išmokės papildomus priedus – iš viso beveik 250 tūkst. eurų. Šalia įprastai mokamų priedų išmokas už darbą kenksmingomis sąlygomis gaus visi parduotuvių darbuotojai. Jas mokėti ketinama, kol baigsis karantinas.
Daugiau apie tai skaitykite čia.