Antradienį Seimo posėdyje teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pristatydamas visą įstatymų paketą tikino, kad jau šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iš vartotojų sulaukia paklausimų dėl galimai padidėjusių produktų kainų, ypač dėl respiratorių bei dezinfekcinio skysčio.

„Su panašiais sunkumais susiduria ir kitos ES šalys, Prancūzijoje buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojami maksimalūs dezinfekcinio skysčio pardavimo kiekiai. Kitos valstybės narės yra pakeliui“, – aiškino ministras ir pabrėžė, kad tikisi, jog kainų reguliavimo išvis neprireiks.

Taip pat jis pabrėžė, kad šiandien padėtis yra išskirtinė, turime tokią situaciją, kai nesąžiningi perpardavinėtojai greitai išperka tam tikras prekes ir jau po valandos jas parduoda žymiai brangiau.

Seimo narys Mykolas Majauskas teiravosi ministro, ar šis supranta, kad dezinfekcinio skysčio ir kaukių kainos kyla, nes nėra pasiūlos, už kurią atsakinga valstybė, o ne atskira vaistinė.

„Klabant apie importuojamas prekes, galima susidurti su sunkumais, bet tų prekių, kurios gaminamos Lietuvoje, mes galime riboti eksportą ir reguliuoti ne kainas, o antkainį, ir tuomet prekių lentynose ir prekybos tinkluose jų netrūktų“, – sakė jis.

E. Jankevičius dar kartą pabrėžė, kad dabar Vyriausybė tik prašo įgaliojimo turėti galimybę reguliuoti prekių kainas, tačiau tai nereiškia, kad kitą dieną jos jau būtų reguliuojamos.


„Mes turime būti pasiruošę bet kam, nes situacija kinta žaibišku greičiu, mes kartais prognozuojame ir nežinome, kas laukia toliau.

Reguliuodami kainas, jei tokia priemonė būtų reikalinga, mes galime sureguliuoti antkainį, pelnas – 15–20 proc., jis gal ir nebūtų toks mažas, kad įmonėms neapsimokėtų dirbti, nes kai kurios šiandien galbūt turi žymiai didesnį pelną.

Jei perpardavinėtojai nepirktų masiškai ir šešėlyje nepardavinėtų už 10 kartų daugiau, tas pačias būtiniausias prekes pirkėjai galėtų pirkti parduotuvėje“, – dar kartą aiškino ministras.

Išsakant motyvus balsuoti už Seimo narys Naglis Puteikis kalbėjo apie vis kylančias dezinfekcinio skysčio kainas. Pasak jo, pirmomis dienomis, jį pradėjus gaminti „Vilniaus degtinei“, šis kainavo 4 Eur už 1 litrą, vėliau – 5 Eur, o viename prekybos tinklų buvo pastebėtas ir už 13 Eur.

„Aibėje“ skysčio kaina kainuoja tiek, kiek brendis. Nuo kada ir kokioje valstybėje dezinfekcinis skystis kainuoja tokius pinigus? Ir jūs dar drįstate teigti, kad nereikia reguliuoti kainų?“ – klausė jis.

Apie itin išaugusias dezinfekcinio skysčio kainas „Delfi“ jau rašė. Prekybos tinkle „Aibė“ 4 litrų skystis kainavo daugiau nei 50 Eur. Apie tai daugiau galite skaityti čia.

O štai M. Majauskas, pasisakydamas prieš, tikino, kad kainos kyla, nes tiesiog trūksta priemonių, tad reguliavimas tokios problemos neišspręs.

„Tarkime, ateini į vaistinę ir nėra termometrų, tai kaip kainų reguliavimas padės termometrui vaistinėje atsirasti? Man atrodo, kad tai jau yra valstybės reikalas užtikrinti, jog prekių netrūktų. Jei valstybė nuspręs reguliuoti kainas tų produktų, kurių trūksta, tie produktai pasitrauks į šešėlį, o tada valstybė niekaip nesugaudys portalų skelbimų šešėlinėje rinkoje. Man atrodo, kad tai – kvailas sprendimas“, – sakė jis.

Reguliuotų tik esant būtinybei

Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad tokių priemonių, kaip kainų ar parduodamų produktų kiekių reguliavimo, būtų imamasi tik kaip kraštutinės priemonės tuo atveju, jei stebint rinką, vertinant pasikeitusią prekybos praktiką būtų nustatyti ūkio subjektų piktnaudžiavimo atvejai ir valstybė neturėtų kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumo, kartu – savo piliečių apsaugos ir jų interesų tenkinimo.

Kaip anksčiau rašė BNS, pagal siūlomas pataisas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengtų būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Tiesa, Seimui priėmus įstatymą, jis įsigaliotų tik pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau jis anksčiau yra prasitaręs, kad tokiam kainų reguliavimui nepritaria.

„Jeigu imamės įšaldyti kainas arba jas reguliuoti, lauk, kad šitie produktai, kurių kainos reguliuojamos, dings iš lentynų“, – anksčiau ELTAI sakė G. Nausėda. Siūlymą taip pat kritikavo Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.

Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad priėmus tokį įstatymą neigiamų pasekmių nėra numatoma.
„Priešingai, suteikus galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, laikinai reguliuoti atskirų produktų kainas, būtų numatytas instrumentas, užkertantis galimybę verslo subjektams pasinaudoti susidariusia situacija savo asmeniniams interesams <...>“, – buvo rašoma dokumente.

Apie kainų reguliavimą ELTAI yra pasisakęs ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, kainų reguliavimas gali lemti tuščias lentynas, kurios kels didesnę gyventojų paniką. Jo teigimu, nederėtų reguliuoti importuojamų maisto produktų kainų, nes, kaip teigė jis, dažnai valstybės reguliavimas nespėja su aplinkinėms šalims būdingomis kainomis.

Taip pat įstatymo projekte teigiama, kad už nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjas ar paslaugos teikėjas galėtų gauti ir baudą, ji būtų nuo 500 iki 5 tūkst. Eur.