Mato rimtų grėsmių
Visai neseniai vienas žymiausių Vokietijos analitinių centrų „Ifo Institute“ išplatino 12 garsiausių šalies tyrėjų tyrimą, kuriame buvo įspėjama, jog nuostoliai dėl stojančios ekonomikos dėl koronaviruso vien Vokietijoje gali siekti rekordinius skaičius, nematytus dešimtmečiais.
Ten buvo tikinama, kad jei pandemija tęsis 2 mėnesius, metinis šios šalies BVP nuosmukis gali siekti 7,2 proc., jeigu tris mėnesius – net 20,6 porc. Apie daugiau galite skaityti čia.
Neseniai apie artimiausius galimus ekonomikos smukimo scenarijus pasisakė ir Lietuvos bankas, kai surengtoje spaudos konferencijoje LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad baziniu scenarijumi šalies BVP mažės 11,4 proc., tačiau jei karantinas užstęstų 4 mėn., ekonomika gali kristi ir 20,8 proc. Apie tai daugiau skaitykite čia.
„Delfi“ pasiteiravo, kaip šalies ekonomikos ateitį vertina kiti ekonomistai ir kiek karantino Lietuva yra pasirengusi atlaikyti.
Štai ekonomistas Vaidas Navickas, kalbėdamas apie pateiktas LB prognozes tikino, kad, jo nuomone, išlieka rizika, kad jos vis dar pernelyg optimistinės.
„Krizės gylio kol kas neįmanoma prognozuoti — jis priklausys nuo pandemijos masto ir valstybių atsako į ją.
Jei sienos liks uždarytos, strigs transportas ir pasaulio valstybės nesugebės palaikyti savo žmonių perkamosios galios, gali grėsti rimčiausias išbandymas nuo 1929 m. Didžiosios depresijos laikų“,– svarstė jis.
Ekonomistas patikino, kad Lietuvos ekonomika ir gyventojai tikrai atlaikys šį didžiulį iššūkį, tiesa, su viena sąlyga – jei mūsų politinė sistema, kaip teigė, priims tinkamus sprendimus.
„Pirmosios savaitės mane nuteikia optimistiškai. Skirtingai nei 2008-2009 m., esame neblogoje startinėje padėtyje (nėra didelių ekonominių disbalansų, esame euro zonos nariai) ir ES atsakas į šią krizę kol kas yra toks, koks turi būti.
Vietoj taupymo politikos, kuri gilino praeitą krizę ir nesuteikė ES valstybėms pagrindo atsigauti, šį kartą visos ES institucijos reaguoja taip, kaip turėtų: biudžeto deficito apribojimai valstybės narėms yra švelninami, egzistuoja krizės valdymo mechanizmai ES lygmeniu, Europos centrinis bankas yra paskelbęs masinio valstybės skolų supirkimo programą ir pan.
Lietuvos politikai taip pat sureagavo į šią krizę taip, kaip juos to mokytų makroekonomikos vadovėlis: paskelbta 5 proc. BVP dydžio fiskalinė programa, ruošiamasi skolintis 5 mlrd. Eur atsiversiančiam biudžeto deficitui finansuoti. Mano manymu, galime skolintis kad ir 10 mlrd. Eur ar net daugiau — esant norui suvaldyti krizę, priemonių galime turėti pakankamai“, – sakė jis ir apibendrino, kad jei Vyriausybės siūlomos priemonės pasieks paprastus Lietuvos žmones ir jų verslus, kenčiančius nuo rimtų krizės pasekmių, šią ekonominę krizę atlaikysime tiek, kiek ji betruktų, ir, tikėkimės, išvengsime dar vienos masinės emigracijos bangos.
Kiekvieną savaitę netenkame 0,5 proc. BVP
Ekonomistas Žygimantas Mauricas „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad yra paskaičiavęs, jog kiekviena savaitė karantino Lietuvos ekonomikai kainuoja ir nuo BVP nukerpa apie 0,5 procentinio punkto.
„1 mėnuo – 2 proc., tačiau tai – tik tiesioginis poveikis. Netiesioginis – didėja eksponentinė progresija. Jeigu turime karantiną 1 mėn., tai yra vienas rezultatas, jei 2 mėn. – kitas, o jei 3 mėn. – tai po trijų mėnesių tam tikroms įmonėms bus toks didelis smūgis, kad jos nebeatsigaus.
Kuo ilgesnis karantinas, tuo daugiau negrįžtamų procesų prasideda ir tuo grandinė labiau įsisuka. Jei karantinas būtų 1 mėn., galėtume išsisukti su bendrai paėmus 4 proc. BVP nuosmukiu, lyginant su prieš tai buvusiu baziniu scenarijumi, bet antrą mėnesį jau nebe plius 4 proc. būtų, o plius 8 proc., reiškia, jau 12 proc. BVP mažėjimas, trečią mėnesį – dar daugiau.
Tada mes tiesiog smengame į dugną“, – kalbėjo jis ir sakė, kad šie paskaičiavimai – darant prielaidą, jog nėra visiškai jokios Vyriausybės paramos.
Anot jo, jeigu dabar parama siekia 5 mlrd. Eur, o tai sudaro 10 proc. mūsų BVP, taip šiandien šalis gali ištverti apie 2-3 mėn. karantino, tačiau jeigu situacija negerės, neužteks ir žadėtų 5 mlrd. Eur.
Neatlaikyti karantino negalime
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad kadangi ši pandemijos sukeltas ekonomikos krizė yra bendra visoje Europoje, o tiksliau visame pasaulyje, varianto, kad mūsų ekonomika neatlaikytų karantino, būti negali, nes šiandien Lietuva yra vienoje valtyje su visa Europos Sąjunga, todėl priimti sprendimai, blogiausiu atveju, taip pat bus bendri.
Jo manymu, ilgiau negu iki gegužės 1-osios užsitęsiantis karantinas tiesiog didins ekonomikos 2020 metais kritimo dydį ir lems lėtesnį atsigavimą.
„Mes prognozes atnaujinome praėjusios savaitės pradžioje, kai teigėme, kad pagrindiniu scenarijumi šalies BVP smuks 3,2 proc., pesimistiniu – daugiau negu 6 procentais, bet praėjus savaitei ir Europai dar labiau apribojus savo ekonominį gyvenimą matome, kad mūsų pesimistinis scenarijus tampa pagrindiniu ir čia vien darant prielaidą, kad karantinas baigiasi iki gegužės pradžios. O vėliau nesunku paskaičiuoti, kad kiekvienas karantino mėnuo metų BVP smukimą mažina po 2 proc. punktus“, – skaičiavo ekonomistas.
Pasak SEB banko analizės, nedarbo lygis 2020 m. Lietuvoje sieks 8,9 proc., tačiau antrąjį ketvirtį jis perlips 10 proc. ir vėlesniais ketvirčiais po truputį mažės, tačiau tai reiškia, kad antrą ketvirtį bedarbių skaičius šalyje padidės ne mažiau 50 tūkstančių.
Esame geriau pasiruošę krizei
O štai „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas tikino, jog šiai dienai jau akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika susitrauks, tačiau nuosmukis, anot jo, bus mažesnis nei 2009-aisiais, mat tuo metu ekonomika traukėsi beveik 15 proc.
Kalbėdamas apie koronaviruso poveikį šalies ekonomikai jis teigė matantis tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.
Kaip sakė, štai 2008-2009-ųjų krizės metu Lietuvos Vyriausybė rinkosi skolintis už 14 proc. palūkanų, o šiandien Lietuvos Vyriausybės 10 metų obligacijų pajamingumas siekia vos 0,31 proc.
„Jeigu Vyriausybei teks papildomai gaivinti ekonomiką, kas yra labai tikėtina, ji galės pasiskolinti rinkose beveik nemokamai ir įmesti daugiau lėšų ekonomikos gaivinimui“, – aiškino jis.
Taip pat, kaip teigė, Lietuvos įmonės ir gyventojai į dabartinį sunkmetį ateina su gerokai mažesne skola, o šalies verslas turi 2,5 karto didesnį pinigų rezervą nei prieš praėjusią krizę, tiesa, nors apsirūpinusios yra toli gražu ne visos įmonės.
„Didžiausia problema, kad tai ypač liečia Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus bendrovių sukauptas nepaskirstytas pelnas siekė tik 41,8 mln. Eur ir tai yra antras nuo galo rezultatas tarp visų sektorių.
Tai reiškia, kad į šią krizę Lietuvos viešbučių ir restoranų sektorius ateina su beveik nuliniais finansų rezervais ir tuo pat metu būtent viešbučių ir restoranų sektorius šiuo metu labiausiai susidūrė su viruso pasekmėmis per karantiną ir veiklos ribojimą.
Manau, kad tokiuose sektoriuose kaip pramonė, vidaus prekyba, transportas, statyba, NT operacijos nematysime didelio bankrotų šuolio – bet bijau, kad bankrotų bangos neišvengs Lietuvos viešbučių ir restoranų rinka“, – įspėjo jis.
