Jis tikino, kad 2019 metais bankai kapitalo reikalavimus vykdė su atsarga ir pernai kapitalo pakankamumo rodiklis pagerėjo daugiau kaip 1 proc. punktu bei pabrėžė, kad kalbant apie likvidumą, jo problemos šiandien taip pat nėra.
„Pagrindinis bankų likvidumo šaltinis – indėliai, o priklausomybė nuo užsienio bankų taip pat yra gerokai sumažėjusi ir yra visiškai kitokia negu buvo prieš 200-2009 m. įvykius“, – pabrėžė jis.
2019-aisiais, kaip apibendrino, taip pat buvo galima stebėti kylantį indėlių lygį. Jų padidėjimas per pernai metus – daugiau kaip 12 proc.
„Pagrindinė vyraujanti indėlių rūšis – einamieji indėliai, tai reiškia, kad juos galima bet kada pasiimti, bet jie didėjo tiek įmonių, tiek gyventojų sąskaitose“, – aptardamas praėjusius metus ir bankų rezultatus sakė V. Vasiliauskas.
Taip pat jis kalbėjo, kad šiandien bankų turtas yra išaugęs, mat fiksuotas daugiau kaip 7 proc. augimas, o jis, anot jo, daugiausia susijęs su paskolų portfelių augimu ir su indėliais.
2019-aisiais didėjo ir bankų turtas. Jis praėjusių metų pabaigoje siekė 30,7 mlrd. Eur.
„Kalbant apie bankų pelną, 2019 m. pelnas sumažėjo lyginant su 2018 m. daugiau kaip 6 proc. Pelningai metus baigė 9 bankai, nuostolingai – 6. Tarp jų – kątik įsikūrę arba jau nutraukiantys veiklą“, – sakė V. Vasiliauskas.
Bankai pernai uždirbo 332,7 mln. eurų grynojo pelno – 6,5 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jis siekė 357,9 mln. eurų. Pernai pelningai dirbo devyni bankai, šeši bankai metus baigė nuostolingai.
„Mes esame primygtinai rekomendavę atlaisvindami anticiklinį kapitalo rezervą, kad bankų pelnai pirmiausiai turėtų būti skiriami kapitalo bazės stiprinimui. Tai reiškia, kad kai kurie bankai turėtų koreguoti ikivirusinius dividendų išmokėjimo planus, kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui „Swedbank“, jau pasiskelbė, kad taip ir darys“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Tikimės, kad ir kiti rinkos žaidėjai atitinkamai laikysis mūsų rekomendacijos“, – pridūrė jis.
Galiausiai, spaudos konferencijos pabaigoje jis prasitarė apie tai, ar bankai pasiruošę atlaikyti U scenarijaus krizę, jei Lietuvos ekonomika 2020-aisiais kristų 11,4 proc.
Jis teigė, kad tada paskolų portfelio nuostolingumas siektų 6,6 proc., didžioji dalis kredito nuostolių (apie 80 proc.) būtų patiriama iš verslo paskolų, veiklos pajamos mažėtų apie 36,1 proc., o U formos ekonomikos scenarijus, kuriuo ekonomikos smukimas 2020-aisiais siektų -11,4 proc., turėtų reikšmingesnę įtaką bankų kapitalo rodikliui, tačiau bankai vis dar tenkintų reikalavimus su atsarga.
Galiausiai apibendrindamas sakė, kad bankai turėtų atlaikyti U formos krizės scenarijų.
