Susirūpino situacija

„Delfi“ redakciją pasiekė sunerimusio skaitytojo laiškas, kuriame jis tikino neseniai užmetęs akį į savo pastarojo laiko pensijos kaupimo fondo rezultatus.

Kaip tikino, jo gaunama investicinė grąža pastaruoju metu taip žymiai nukrito, kad netrukus, ekonominei situacijai pasaulyje ir šalyje nesikeičiant, jo fonde gali nelikti ne tik senatvei kauptų pinigų, bet, kalbant bendrai, ir paties pensijų fondo.

„Nesu specialistas, bet, manau, šioje situacijoje bankai ir kiti pensijų fondai privalėtų kaip nors stabdyti žmonių pinigų investavimą“, – laiške rašė jis ir svarstė, kad jei žmogus jaunas, pinigų dar prikaups, tačiau jei pensinis amžius netoli – tai jau didina riziką išėjus į pensiją likti apytuštėmis kišenėmis.

Štai Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas paaiškino, kad išties pensijų fondai gyventojų pinigus investuoja ne tik į akcijas, viskas priklauso ir nuo fondo, kuriam pavedama tuos pinigus saugoti.

Jo teigimu, remiantis praėjusiais metais įvestu gyventojo gyvenimo ciklo fondo principu, jaunimo pinigai fonduose apie 90 proc. yra investuojami į akcijų rinkas, o likusi dalis – į saugesnius aktyvus, nors, jei žmogus vyresnis, – situacija priešinga. Jei žmogui iki pensijos likęs dešimtmetis, 90 proc. asmens pinigų investuojami į saugias obligacijas, o likutis – į akcijas.

Marijus Kalesinskas

„Sakyčiau, čia tobulai veikia įvestas gyvenimo ciklo fondų principas, žmones tai apsaugo“, – aiškino M. Kalesinskas ir pridūrė, kad apibendrinant būtų galima teigti, jog Lietuvos gyventojai turi neblogą saugiklį – priimtą nutarimą II pakopos pensijų fondų dalyvius apsaugoti pagal amžių ir pagal nustatytas rizikas paskirstant į gyvenimo ciklo fondus.

Bus, kas išloš

M. Kalesinskas taip pat tikino, kad, nors atrodo, jog šiuo metu dėl akcijų kritimo labiausiai turėtų jaudintis II pakopoje pensiją kaupiantys jauni žmonės, kurių investicijų dalis į akcijas fonduose yra didžiausia, pasitraukti iš tokios investavimo sistemos, ko gero, šiuo metu nebūtų geriausias sprendimas.

„Tiems jauniems žmonėms, jeigu jie ir toliau mokės įmokas į savo pensijų fondus, už naujas įmokas bus perkamas turtas, kuris yra žymiai atpigęs“, – sakė jis ir aiškino, kad laikui bėgant ir ekonomikai atsigaunant pigiai nupirktų akcijų vertė augs, todėl iš to galiausiai bus išlošta.

„Jauni žmonės turi laiko ir, nors skamba paradoksaliai, jaunam žmogui, kuris tik pradėjęs kaupti ir dar nėra sukaupęs didelių sumų, labai apsimoka, kad jo kaupimo periodo pradžioje būtų didelės krizės, turto atpigimai, nes tada atsiranda proga įsigyti tą atpigusį turtą, kurio pabrangimo galės sulaukti. Geriau, kad kuo anksčiau įvyktų didesnės krizės“, – patarė pašnekovas.

Kalbėdamas apie 50-mečius pensijų fondų dalyvius, kurių didžioji fondo dalis galimai šiandien taip pat investuota į žemyn dėl koronaviruso besiritančias akcijas, jis tikino, jog 10–15 metų laikotarpio įprastai visiškai užtenka, kad akcijų vertės atsigautų ir taip pat būtų išlošta iš pigiau nusipirkto turto.

„To išlošimo žmonės dabar nepastebi, bet, matematiškai žiūrint ir modeliuojant iš praėjusių krizių, irgi lygiai taip pat atrodė baisu investuoti ir žmonėms daryti įmokas, tačiau iš to ilguoju laikotarpiu buvo daug išlošta“, – komentavo jis.

To išlošimo žmonės dabar nepastebi, bet matematiškai žiūrint ir modeliuojant iš praėjusių krizių, irgi lygiai taip pat atrodė baisu investuoti ir žmonėms daryti įmokas, bet iš to ilguoju laikotarpiu buvo daug išlošta
Marijus Kalesinkas

Apibendrindamas M. Kalesinskas tikino, kad šiandien pensijų fondų reguliuotojui Lietuvos bankui išskirtinių priemonių dėl investicijų į akcijas imtis nereikėtų, nes darbas jau nuveiktas –
praėjusiais metais II pensijų pakopoje įdiegtas gyvenimo ciklo fondų principas.

„Galima tik atkreipti dėmesį, kad III pakopoje to nėra įgyvendinta ir ten palikta daugiau erdvės tokiems ne visai racionaliems pasirinkimams, kai vyresnio amžiaus žmonės gali būti pasirinkę rizikingesnį investavimą. III pakopoje žmonės jau patys sprendžia, kur investuoti“, – sakė jis.

Lietuvos bankas: jaudintis nevertėtų

Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dičpinigaitienė „Delfi“ aiškino, kad svyravimai akcijų biržose yra neišvengiami, o ilgo laikotarpio duomenys rodo, jog grąža akcijų biržose teigiama, t. y. nors per krizes ar rinkų nuosmukio periodus akcijų kainos krenta, bėgant laikui jos grįžta į buvusį lygį ir toliau auga.

„Pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo produktas, todėl jaudintis dėl trumpo laikotarpio svyravimų nevertėtų.

Taip pat verta paminėti ir tai, kad šiuo metu, krentant akcijų kainoms rinkose, labiausiai veikiami pensijų fondai, kurių dalyviai yra jauno amžiaus ir jų didesnę turto dalį sudaro rizikingas turtas (pvz., akcijos), bet kartu pensijų fondų valdytojai turi galimybę jį pirkti pigiau, tikėdamiesi, kad ateityje tų akcijų kaina kils ir duos teigiamą grąžą“, – kaip ir M. Kalesinskas, tikino ji.

Specialistė pabrėžė, kad pensijų fondų veikla yra reglamentuota teisės aktais.

„Pensijų fondams taikomi diversifikavimo reikalavimai, nustatyta prievolė laikytis strategijose bei taisyklėse išdėstytų reikalavimų, galiausiai pensijų fondai privalo veikti dalyviui geriausiomis sąlygomis, todėl pensijų fondų valdytojai akcijų rinkų kritimo periodais veikia taip, kad pensijų fondų dalyviai patirtų mažiausius galimus nuostolius.

Galiausiai, vertinant vyriausių trijų grupių (turto išsaugojimo bei 1954–1960 ir 1961–1967 tikslinių amžiaus grupių) II pakopos pensijų fondų rezultatus nuo šių pensijų fondų veiklos pradžios (t. y. nuo 2019 m.), jų vertės pokytis yra teigiamas, o tai rodo, kad dalyvių, kurie yra netoli senatvės pensijos amžiaus, turtas investuotas į saugesnius ir akcijų biržų svyravimams atsparesnius finansinius instrumentus (pvz., vyriausybės vertybinius popierius), todėl akcijų biržų nuosmukis šiuos pensijų fondus veikia ne taip jautriai“, – sakė ji.