Kaltino mažas pajamas
2020 m. sausio 20-28 dienomis „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 72,3 proc. gyventojų rūpinasi savo ateitimi ir dalį gaunamų pajamų atsideda santaupoms.
Kad kiekvieną mėnesį taupo teigė 28,8 proc., rečiau nei kas mėnesį tai sakė darantys 18,8 proc., retai – 24,7 proc. Kad išvis netaupo sakė 27,2 proc., o dar 0,5 proc. teigė nežinantys arba į klausimą išvis neatsakė.
Taupančiųjų buvo klausta ir kokią sumą per mėnesį jie yra linkę atsidėti. 12,5 proc. apklaustųjų sakė atsidedantys iki 30 Eur, 15,8 proc. – 31-60 Eur. Kiek didesnė dalis, 26,5 proc., per mėnesį santaupoms sakė atsidedantys ir 61-100 Eur, o daugiausia apklaustųjų, 34,9 proc., tikino per mėnesį sutaupantys ir daugiau nei 100 Eur. Dar 10,3 proc. į klausimą neatsakė arba teigė nežinantys.
Visgi paklausti, kodėl gyventojai neatsideda juodai dienai arba taupo itin retai, kaip vieną didžiausių priežasčių respondentai įvardijo gaunamas per mažas pajamas, taip teigė 60,4 proc. apklaustųjų. Dar 27,3 proc. tikino, kad dėl to kaltos vis atsirandančios netikėtos išlaidos, o dar 6,8 proc. sakė manantys, jog santaupų jiems išvis neprireiks. Taip pat 5,5 proc. į klausimą neatsakė.
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas apie 60 proc. asmenų, kurie nurodė gaunantys per mažas pajamas, kad galėtų taupyti, komentavo, kad tai galimai susiję ir su žmonių finansine savijauta.
„Realiai, mes gyvename viešojoje erdvėje, Europos Sąjungoje, ir labai dažnai matome statistiką, kad pagal daugelį parametrų esame tarp tų skurdžiausių šalių, kur pajamos yra santykinai mažos.
Jeigu save lygintume su neturtingomis trečio pasaulio šalimis, turbūt, taip neatrodytų, bet esame tame kontekste, kuriame esame. Būtent tas supratimas, kad mes esame mažų pajamų šalis, kad mūsų pajamos yra sąlyginai mažos negu žmonės gauna Skandinavijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, tai, matyt, yra vienas pasiteisinimas sau, o kitas dalykas, tai susiję ir su tam tikru finansiniu auklėjimu, finansiniu raštingumu, nes jei žiūrėtume į kitus parametrus, kaip tik vyresnio amžiaus žmonės, kurie iš tikro turi mažesnes pajamas, sugeba susitaupyti“, – svarstė jis.
Taip pat apklausoje paaiškėjo, kad jei staiga gyventojai netektų savo pajamų šaltinio, 20,7 proc. apklaustųjų iš turimų santaupų neišgyventų nė mėnesio laiko.
„Tai reiškia, kad dalis žmonių visiškai neturi santaupų.
Tokių temų daug turėjome 2008-2009 m. krizės metu. Tada buvo daug bedarbystės, buvo karpomi atlyginimai. Vėlgi, žmonės tada minėjo, kad be pajamų šaltinio galėtų pragyventi tik 1-2 mėn., bet, kaip buvo galima matyti, pakelėse lavonų ar žmonių, kurie neišgyveno, nebuvo“, – šaržavo I. Zokas ir tikino, kad tuo atveju žmonės būtų linkę naudotis savo socialiniais ryšiais ir pagalbos prašytų artimųjų.
Mauricas: susitaupyti gaunant MMA - sunku
Ekonomistas Ž. Mauricas sutiko, kad šiandien uždirbant minimalų atlyginimą vidutiniškai gyventojai gyvena nuo algos iki algos. Taip pat, anot jo, nors kiekvieno situacija ir išlaidos skirtingos, jeigu pajamos mažos, taupyti sunku paprasčiausiai dėl pajamų nepakankamumo.
„Iš tiesų Europos Centrinis Bankas vykdo namų ūkių apklausą, tai yra kiek žmonės taupo, kur investuoja. Matyti, kad kuo didesnės gyventojų pajamos, tuo didesnę procentinę dalį jie atsideda santaupoms.
Gaunant MMA susitaupyti įmanoma, bet jei ir susitaupome, tai yra mažos sumos, o dažnu atveju užsinorima ir kokio brangesnio pirkinio, arba jis tiesiog yra neišvengiamas norint pasigerinti buitį, tai atitinkamai tos santaupos tada sumažėja“, – komentavo Ž. Mauricas.
Situaciją, kad 21 proc. gyventojų šiandien teigė, jog negalėtų išgyventi nė mėnesio, jeigu staiga netektų pajamų, ekonomistas vertino kaip keliančią didelį nerimą. Pasak jo, nemaža tikimybė, kad jei toks scenarijus išsipildytų, šie žmonės pasirinktų emigracijos kelią.
„Bazinis patarimas – turėti bent 6 mėn. išlaidų pagalvę, kad nutikus nenumatytiems įvykiams, būtų padengiamos bent 6 mėn. visos namų išlaidos“, – patarė jis.
Vidurinioji klasė plečiasi
Ekonomistas pastebėjo, kad šalyje matyti ir teigiamų dalykų, susijusių su atlyginimais. Jis tikino, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų priklauso viduriniajai klasei. Lietuvoje, kaip teigė, jai gali būti priskiriami asmenys, per mėnesį gaunantys nuo 800 iki 2,5 tūkst. Eur į rankas.
„Tokių asmenų mūsų šalyje labai sparčiai daugėja ir galbūt po kokių 5-7 metų, jeigu judėsime dabartiniu greičiu, vidurinioji klasė jau sudarys didesnę dalį Lietuvos gyventojų. Tie gyventojai jau tikrai gali susitaupyti ir jeigu jie nesusitaupo, tai yra akmuo į jų daržą, nes reiškia, kad poreikiai neatitinka jų galimybių“, – sakė jis.
Ekonomistas tvirtino, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis matyti ir tai, jog per metus maisto produktų kainos padidėjo 5 proc., o tai įtakos turi ir tam, kad gyventojams ateityje taupyti gali būti vis sunkiau.
„Žmogui reikia valgyti ir apsirengti. Nemažai sutaupyti galima pasirinkus maisto produktus su akcija, panašiai ir perkant aprangą. Vis tiek tam tikros išlaidos yra būtinos, kad žmogus gyventų visavertį gyvenimą. Brangstant būtiniausių išlaidų kainoms, kaip pavyzdys, maisto, ta skurdo rizikos riba kyla. Ji yra susieta su tam tikru prekių krepšeliu ir kuo aukštesnė ta riba, tuo mažiau pajamų lieka atsidėti taupymui. Džiugi žinia, kad pajamos vis tiek auga greičiau nei infliacija“, – sakė Ž. Mauricas.
Pirmenybę teikia vartojimui
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, paklausta, ar lietuviai šiandien yra linkę taupyti teigė, kad šiuo metu labiau karaliauja vartojimas.
„Dabar, nors ekonomika kaip ir leistų taupyti ir galėtume ruoštis ateičiai, taupymo padidėjimo nesimato ir auga vartojimas.
Galbūt galėtume pasakyti, kad lietuvių senjorai kaip buvo taupūs, tai ir yra taupūs. Jie iš mažiausių pajamų sugeba susitaupyti išsiugdę tokį įgūdį, tačiau kuo žmonės jaunesni, tuo labiau nenori taupyti, o nori gyventi šia diena.
Jeigu mes imtume bendrą tendenciją ir didžiąją daugumą žmonių, vartojimas auga gana ženkliai ir lietuviai vis daugiau gali išleisti nebūtinoms reikmėms, tarkime, kelionėms, atostogoms, šventėms ir kitiems dalykams. Tai rodo, kad tos pajamos yra išleidžiamos, o ne atidedamos“, – apie tendencijas sakė ji.
Tai, kad kai kuriems lietuviams taupyti nėra iš ko, J. Cvilikienė taip pat teigia suprantanti, tačiau, pasak jos, žmonės taupyti gali atsidėdami itin mažas sumas, tarkime, po eurą.
„Patarčiau pagalvoti, ar aš tikrai neturiu euro per savaitę atidėti. Tai gali būti tikrai labai mažos sumos, kurios metų bėgyje sudarys nemažą sumą, o tam užteks tik peržvelgti savo išlaidas.
Taupymo esmė – mažos sumos atidedamos dažnai, o ne didelė suma – iškart. Jeigu mes išmoktume ir išsiugdytume įprotį pervesti mažas sumas į kažkokią atskirą sąskaitą ir ją nuo savęs paslėpti, tai didžioji dauguma žmonių tikrai galėtų sutaupyti“, – kalbėjo ji.
