Palyginimui pasitelkė Numavičių

V. Navickas portalui pasakojo prieš kurį laiką dalyvavęs Lietuvos statistikos departamento duomenų pristatyme, kur buvo pristatytas 2019-ųjų Lietuvos ekonomikos augimas.

Jo teigimu pristatyme specialistai dalinosi skaičiais, susijusiais su VDU augimu. Jis, departamento duomenimis, 2019-asiais siekė 1296 Eur popieriuje arba 882 Eur į rankas, tačiau čia ekonomistas patarė įvertinti ne tik vidurkį, tačiau ir medianą.

„Įsivaizduokite, kambaryje sėdi 20 žmonių, o jei įeitų verslininkas Nerijus Numavičius (pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas- red.), o mes skaičiuotume vidurkį, tai jo milijardą padalinus iš 20, mes taptume milijonieriais ir turėtume po 50 mln. Eur turto, bet tai nereikštų, kad tą turtą jaučiame.

Tai dėl to yra kita statistinė sąvoka – mediana. Vietoje to, kad skaičiuotume vidurkį, ji išrikiuoja žmones nuo turinčių mažiausiai turto iki daugiausiai ir tada nustato, kiek turto turi vidurinis asmuo. Iš to 21 žmogaus, milijardierius būtų viename eilės gale, o žmogus su skolomis, kitame, o mes žinotume, kiek turto turi vidurinis asmuo ir tai tikrai nebūtų 50 mln. Eur“, – VDU skaičiavimą nuo medianos aiškino ekonomistas, tačiau pabrėžė, kad abu skaičiavimai yra teisingi.

Vaidas Navickas

Anot jo, Lietuvos atlyginimų mediana yra daug mažesnė nei VDU, tad vietoje 1296 Eur popieriuje (VDU), mediana siekia 1007 Eur popieriuje arba 655,7 Eur į rankas, nurodė ir Statistikos departamentas.

„Aš nesakau, kad yra neteisinga skaičiuoti vidurkius, bet kadangi yra uždirbančių dideles sumas, tas vidurkis išeina aukštesnis už medianą ir jis Lietuvoje dėl pajamų nelygybės yra 1296 Eur, kai mediana yra 1007 Eur. Taip skaičiai išsipučia“, – komentavo jis bei paaiškino, kad skaičius 655,7 Eur šiuo atveju reiškia, kad 50 proc. Lietuvos gyventojų atlyginimai yra mažesni nei ši suma, o kitų 50 proc. – didesni.

V. Navickas komentavo, kad jam, kaip kurį laiką gyvenusiam Amerikoje, 655,7 Eur suma atrodo labai nedidelė.

„Tas vidurinis žmogus Lietuvoje uždirba labai nedaug“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikia suprasti, jog čia kalbama ne apie pensininkus, tačiau visoje Lietuvoje dirbančius asmenis.

„Vidurkis yra iškreiptas, nors tai, gal per stiprus žodis. Sakykime, kad vidurkiui įtaką daro labai dideli atlyginimai“, – kalbėjo jis.

Atsiliekame nuo ES medianos

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritarė, kad jeigu tikslas – sužinoti, kaip gyvena vidutinis Lietuvos darbuotojas, mediana yra tikslesnis to būdas.

„Nes kelios labai didelės reikšmės, skaičiuojant VDU, vidurkį gali labai pakelti į viršų, nes dažnai darbo užmokesčio distribucija nėra simetriška.

Yra didelė dalis žmonių, kurie uždirba mažiau nei VDU ir mažesnė dalis, kurie uždirba daugiau ir dar mažesnė dalis, kurie uždirba žymiai daugiau, todėl vidurkis visą laiką būna didesnis nei mediana. Tačiau visgi aš to nesiečiau tik su Lietuva“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Anot jo, visose šalyse VDU ir medianos skirtumas daugiau mažiau siekia apie 20 proc.

„Žinoma, kuo lygesnis pasiskirstymas, tuo tas skirtumas yra mažesnis, tarkime, Skandinavijos šalyse jis mažesnis, bet jis egzistuoja visur“, – sakė ekonomistas.

Kalbant apie Lietuvos medianą, kuri siekia 655,7 Eur, pasak Ž. Maurico, tenka sutikti, kad tai yra pakankamai nedidelės pajamos, o taip geriau atsiskleidžia ir pagrindinė Lietuvos užduotis – kelti bendrą šalies pajamų lygį.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Dabar tai – daugiau nei 2 tūkst. litų į rankas, o prieš kokius 7-8 metus tai buvo pakankamai solidus atlyginimas.

Tai didelis žingsnis į priekį, bet kai įvedėme eurą supratome ir tai, koks tai didelis atsilikimas nuo Vakarų Europos valstybių, kur mediana kai kuriose šalyse viršija ir 2 tūkst. Eur. Tai Skandinavija, Vokietija, Didžioji Britanija. Visos Europos Sąjungos mediana siekia apie 1,4 tūkst. Eur“, – lygino jis.

Didžioji dalis neuždirba VDU

Remiantis kol kas naujausiais turimais „Sodros“ 2019-ųjų trečiojo ketvirčio darbo pajamų apžvalgos duomenimis matyti, kad didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei VDU. Tokių asmenų iš viso – 64 proc.

Asmenų pasiskirstymas pagal draudžiamąsias darbo pajamas
Foto: DELFI

Matyti, kad 9 proc. dirbančiųjų gavo atlyginimus, kurie nesiekė tuometinio minimalaus darbo užmokesčio (MMA) (2019 m. MMA – 555 Eur popieriuje), 4 proc. gavo MMA, o 51 proc. atlyginimai pateko tarp MMA ir tuo metu buvusių vidutinių darbo pajamų, kurios siekė 1279 Eur popieriuje.

Taip pat 29 proc. dirbančiųjų iš darbo gautos pajamos siekė nuo 1279 Eur popieriuje iki dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių (tuo metu apie 2,5 tūkst.Eur), o dar 8 proc. galėjo džiaugtis gaunantys daugiau nei du vidutinius šalies užmokesčius.