Kaip DELFI tikino Registrų centro (RC) komunikacijos skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Samkus, RC jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvienais metais atlieka masinį vertinimą, kurio metu perskaičiuoja visos šalies statinių ir žemės sklypų vidutines rinkos vertes.
„Šiais metais šis perskaičiavimas bus išskirtinis tuo, kad statiniams perskaičiuotos vidutinės rinkos vertės, įsigaliosiančios nuo 2021 m. sausio 1 d., bus prilygintos mokestinėms vertėms. Tai reiškia, kad mokėtinas sumas už ateinančius metus mokesčio administratorius statinių savininkams apskaičiuos remdamasis atnaujintomis vertėmis“, – portalui sakė jis.
Šiuo metu galiojančios statinių mokestinės vertės, kuriomis remiantis apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, galioja nuo 2016 m. sausio 1 d., žemės – nuo 2018 m. sausio 1 d.
Masinio vertinimo procesas, kurio pagalba perskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės, anot specialisto, vyksta etapais per visus metus.
„Rugsėjį skelbiamos projektinės vidutinės rinkos vertės, kurios po konsultacijų su visuomene bei institucijomis ir gautų pastabų įvertinimo, turi būti patvirtintos iki metų pabaigos.
Būtent rudenį statinių ir žemės sklypų savininkai nemokamai jau gali pasitikrinti jiems priklausančių NT objektų projektines tiek vidutines, tiek ir mokestines vertes, taip pat tuo metu galiojančias vertes.
Atliekant masinį vertinimą naudojami RC duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių (nebūtinai šalia esančių) NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamajai vertei įtakos neturi“, – sakė M. Samkus.
Jis tikino, kad pagrindinė masinio vertinimo metodikos nauda yra ta, kad ji leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.
„Dėl šių priežasčių masinio vertinimo būdas taikomas mokesčiams nustatyti ir kitoms valstybės reikmėms daugelyje valstybių. Lietuvos sukurtas sprendimas skelbiamas vienu geriausių pasaulyje“, – aiškino specialistas.
Paklaustas, kokie realūs mokestinių verčių pokyčiai gali laukti gyventojų atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. Lietuvos ekonomika augo, o NT kainos kilo, jis tikino, kad kadangi naujojo laikotarpio statinių vidutinės rinkos vertės dar tik pradedamos perskaičiuoti, šiai dienai išvadas daryti dar anksti.
„Kaip minėta, mokestinės vertės statiniams galioja nuo 2016 m., tad natūralu, kad tam tikrų pokyčių bus“, – sakė jis.
„Tikslius duomenis apie asmenis, kuriems yra ar ateityje bus prievolė mokėti NT mokestį galėtų pateikti Valstybinė mokesčių inspekcija.
Čia reikia nepamiršti, kad kalbant apie gyvenamosios paskirties NT mokestį jo mokėtojų ratas nebūtinai gali sutapti su NT objektų, kurių mokestinė vertė viršija teisės aktuose nustatytą ribą, skaičiumi, kadangi vienas savininkas gali turėti kelis NT objektus. Taigi mokesčiai mokami ne atskirai už kiekvieną NT objektą, bet vertinant visa asmeniui priklausantį turtą“, – aiškino M. Samkus.
Be to, anot jo, reikia turėti omenyje, kad kalbant apie žemės sklypus, RC apskaičiuojamos mokestinės vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti.
„Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri kiekvienais metais nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės savininkui“, – tikino specialistas.
DELFI primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. – keitėsi neapmokestinamoji NT vertė. Fizinio asmens nekomercinės paskirties NT taikomas 150 tūkst. Eur neapmokestinamasis dydis. Anksčiau jis siekė 220 tūkst. Eur.
Tai reiškia, kad NT mokestį mokės visi, kurių NT vertė asmeniui perkops 150 tūkst. Eur kartelę. Pavyzdžiui, jei šeimos turimo NT mokestinė vertė siekia 200 tūkst., o turtas priklauso abiems sutuoktiniams, mokestinė vertė bus dalinama pusiau ir kiekvienam sudarys po 100 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad NT mokesčio jiems mokėti nereikės, tačiau jei NT bus įvertintas 320 tūkst. Eur ir priklausys abiems asmenims, padalinus sumą kiekvienam ji sieks po 160 tūkst. Eur ir NT mokestį mokėti jau reikės. Šiuo atveju jis būtų mokamas nuo sumos, kuri viršija 150 tūkst. Eur, t.y. nuo 10 tūkst. Eur.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, būtų neapmokestinama nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 200 tūkst. Eur, kuri šiuo metu yra 286 tūkst. Eur.
Šio įstatymo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.
