Ką Lietuvai duotų toks sprendimas ir ar sumanymas išvis įgyvendinamas, laidoje DELFI11 kalbėjosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Siekia vienodos metodikos

Ekonomistas Ž. Mauricas laidos pradžioje aiškino, kad šiandien EK siūloma idėja yra susijusi su tuo, jog dirbantis žmogus turėtų gauti bent tokias pajamas, kurios atskaičius mokesčius viršytų skurdo rizikos ribą, t.y. 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos.

„Su tuo aš didžia dalimi sutinku“, – tikino jis.

Inga Ruginienė

Kalbant bendrai, profsąjungų pirmininkė I. Ruginienė pasakojo, kad iniciatyvos dėl vienodo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) skaičiavimo suvienodinimo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse profsąjunga ėmėsi jau prieš kurį laiką.

„Mes kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija ilgą laiką, metų metais, aktyviai veikėme ir džiaugiamės, kad pagaliau į valdžią atėjo tokia EK, kuri išgirdo, ką norėjome pasakyti“, – laidoje kalbėjo ji.

Nors Ž.Maurico teigimu, MMA siūloma skaičiuoti nuo VDU medianos, I. Ruginienė aiškino, kad Lietuvos profesinės sąjungos remiasi Europos socialinės chartijos sutartimi, kur teigiama, kad MMA atskirose Europos šalyse turėtų sudaryti 60 proc. nuo jų VDU.

„Mes reikalaujame, kad visoms ES šalims būtų nustatytas MMA skaičiavimo būdas, kad MMA sudarytų 60 proc. nuo tos šalies VDU. Ir čia reikėtų pabrėžti, kad mes kalbame ne apie vienodą skaitinę išraišką visose ES šalyse, bet kalbame apie vienodą nustatymo metodiką“, – pabrėžė ji.

Ekonomistas Ž. Mauricas, kalbėdamas apie MMA skaičiavimą nuo VDU tikino, kad jis galimai nebūtų teisingas.

„Nes paėmus EBPO šalių vidurkį, MMA ir VDU santykis siekia 40 proc., tai jei keltume iki 60 proc., tai reiškia, kad mes vidutiniškai šalyse MMA turėtume pakelti 50 proc., kas yra labai daug ir yra utopinis variantas“, – sakė jis ir skaičiavo, kad jei MMA būtų skaičiuojamas kaip 60 proc. nuo VDU medianos, minimali alga Lietuvoje sudarytų 650 Eur popieriuje (dabar - 607 Eur popieriuje), o jei 60 proc. nuo VDU – 790 Eur.

Jis taip pat patikino, kad šiandien Lietuva pagal minimalaus atlyginimo nuo VDU santykį Europoje neatrodo blogai, mat profsąjunga su darbdaviais yra sutarusi, kad MMA sudarys 45-50 proc. nuo VDU. Šiuo metu šalyje MMA sudaro apie 47 proc. nuo VDU.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Darbdaviai įžvelgia didelę žalą

Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas kėlė klausimą, ar, bendrai, ES ne per daug kišasi į nacionalinių valstybių socialinius teisės aktus, kurie reglamentuoja itin jautrius klausimus, tokius, kaip skurdo riba.

„Buvo tokių iniciatyvų, kad apskritai reikia harmonizuoti mokesčių sistemą, bet paskui (ES-red.) suprato, kad tai yra pačių valstybių reikalas“, – svarstė jis.

D. Arlauskas taip pat klausė ar profsąjungos išvis suprantančios, kokią žalą Lietuvai gali padaryti MMA metodikos skaičiavimo suvienodinimas.

„Kas atsitiks? Tokios šalys, kaip Liuksemburgas, Airija, kur didelis VDU, jei įvestų tokią normą, kad suvienodintų skaičiavimą ir įvestų jį 60 proc. nuo VDU, pas juos MMA didėtų. Didesnė dalis mūsų žmonių, kurie važiuoja į Airiją, dirba nekvalifikuotą darbą ir gauna MMA. Reiškia, tų valstybių patrauklumas dar labiau padidėtų. Kiltų nauja emigracijos banga. Lietuvai toks veiksmas nėra naudingas. Aš neabejoju, kad toks sprendimas nebus priimtas“, – teigė darbdavių atstovas.

Tiesa, I. Ruginienė pabrėžė, kad apie vienodą MMA skaičiavimą kalbama tik tuo atveju, jeigu dėl atlyginimo dydžio nėra susitarta kitaip, t.y. sektoriniuose susitarimuose, tačiau apgailestavo, kad šiandien toks punktas iš naujojo Darbo kodekso (DK) yra išbrauktas.

„Darbdaviai visaip oponavo ir iš dabartinio DK šią nuostatą išėmė, kas reiškia, jog mes dar nepasirengę eiti tų šalių keliu, kur yra didesnis atlyginimas ir yra susitarta atskirais sektoriais (Skandinavijos šalys– red.), t.y. profsąjungos su darbdaviais įtvirtinę visus rodiklius nusistato, koks turėtų būti MMA.

Mes sakome, kad mes nieko prieš tokius susitarimus ir jei matome, kad ES ar Vyriausybė nustato ne tokį dydį, kuris neatitinka vieno ar kito sektoriaus ekonominių pajėgumų, mes visada esame „už“ sėsti ir derėtis. Deja, iki šiol jokio noro tai daryti nebuvo“, – pastebėjo I. Ruginienė ir teigė, kad kol darbdaviai tam neturi įrankių, jie galintys pasikliauti tik Vyriausybės ir ES pagalba.

Pats D. Arlauskas sutiko, kad problema šioje vietoje tikrai yra, mat sektoriniai susitarimai negalimi, nes verslo konfederacijoje kol kas dalyvauja tik 10 proc. šalies darbdavių.

Danas Arlauskas

Jo teigimu, tam yra daugelis priežasčių. Vienos didžiausių – mentalitetas bei tai, kad lietuviai – individualistai ir, žinoma, politiniai sprendimai, po kurių verslininkai nebepasitiki valstybe.

„Mes galvojame, kad būtų naudinga, jog verslas asociacijose ar kitoje veikloje turėtų dalyvauti privaloma tvarka.

Įsivaizduokite, jei mes darome sektorinius susitarimus, o ten dalyvių iš verslo tik 4 proc., o jie gali spręsti viso Lietuvos sektoriaus (ateitį- red.). Dabar mes pradedame verslą motyvuoti dalyvauti asociacijoje, Trišalėje taryboje, nes mes tada galėtume išplėsti dalyvius ir atsirastų paskatos sektoriniam susitarimui. Aš irgi esu už sektorinius susitarimus, bet Lietuvoje situacija prie to dar nepribrendo dėl mano minėtų priežasčių“, – sakė D. Arlauskas.

Pateikė savo siūlymą

Šiandien dėl vienodos metodikos skaičiuojant MMA EK vyksta diskusijos ir su jos narėmis. Diskutuojama ir tai, ar direktyva turėtų būti rekomendacinė, ar privaloma.

Visgi ir dėl to profsąjungos su darbdaviais turi skirtingą nuomonę.

I. Ruginienės teigimu, profsąjungos prioritetą teikia sektoriniams susitarimams ir dėl MMA norėtų tartis su darbdaviais, tačiau kol tokios galimybės nėra, jų siekis – privalomas tokios direktyvos ES vykdymas.

„Mes negalime tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti, maitinti žmones pažadais ir išvis nekelti MMA. Tam, kad Lietuva nestagnuotų viename taške, o algos kiltų taip, kaip kyla ekonomika, mes kitų įrankių neturime, kaip ES ir privalomas nurodymas, Vyriausybė ir privalomas nurodymas“, – sakė ji.

O štai D. Arlausko nuomone, spręsti problemą reikėtų dviem etapais.

„MMA kėlimas Lietuvoje yra išniekintas, nes realiai tai neveikia. Mes sakome, kad ES reikia harmonizuoti vienos valandos įkainį ir jį pririšti prie VDU. Tada nereikės kovoti“, – laidoje DELFI11 siūlė darbdavių konfederacijos direktorius.