Antradienį Lietuvos banke surengta spaudos konferencija apie Lietuvos ekonominės konvergencijos raidą, t. y. kaip šalies ekonomikai sekasi artėti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kada šį vidurkį galėtume pasiekti ir kokius pagrindinius ekonomikos iššūkius reikia spręsti, kad gyventojų pajamų augimas neįstrigtų spąstuose.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad Lietuva sėkmingai įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link, tačiau, norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui.

„O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių“, – sakė jis.

Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, t. y. atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, – Lietuvoje 1995 metais siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, jau viršija 80 proc. ES vidurkio.

Kaip rašoma centrinio banko pranešime, per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais, t. y. pustrečio karto. Tai didžiausias ekonominės konvergencijos (šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio) rodiklis tarp visų naujųjų ES narių, t. y. Lietuva prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.

Konstatuojama, kad Lietuvos sėkmę daugiausia lėmė jos žmonės – išsilavinusi darbo jėga, ekonomikos atvirumas, struktūriniai pokyčiai, stojimas į tarptautines organizacijas. Vertinant pagal minėtą rodiklį, pakeliui į ES ekonominę gerovę jau įveikta du trečdaliai kelio.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 metais. Tai reiškia, kad prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį. Vis dėlto ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma dėl darbo jėgos.

„Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių, t. y. dirba arba aktyviai ieško darbo. Todėl galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos. Be to, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas užprogramuotas dėl demografinių tendencijų.

Jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių XX amžiaus pokario laikotarpiu) atstovų (kasmet apie 37 tūkst.), negu į darbo rinką įsilies po Nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių (kasmet apie 27 tūkst.)“, – rašoma pranešime.

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta.

Gediminas Šimkus

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sakė, kad net ir iššūkių veikiama, šalies ekonomika gali ir toliau artėti ES vidurkio link.

„O tinkamai reagavus į iššūkius, gyventojų pajamų augimas ne tik neįstrigtų spąstuose, bet Vakarų Europos gyventojų pajamų lygį galėtų pasiekti netgi sparčiau“, – sakė jis.

Lietuvos banko ekonomistų atliktoje analizėje išskirtos kelios kryptys, kaip reaguoti į minėtus iššūkius. Keletas svarbiausių krypčių: 1) daugiau investuoti ir didinti našumą; 2) itin daug dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui; 3) įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, ji padėtų spręsti dalį iškylančių iššūkių; 4) pasitelkti technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.