Kelinta savaitė – tiek eurų į taupyklę
Šis taupymo būdas primena žaidimą ir iš pradžių daug kam gali kelti šypseną, prieš kurį laiką buvo rašoma SEB banko platintame pranešime, tačiau viskas čia veikia labai paprastai.
Pirmąją taupymo savaitę, kuri idealiu atveju sutampa su pirmąja metų savaite, reikia atidėti vieną eurą, antrąją – du, trečiąją – tris eurus, o kiekvieną savaitę suma vis auga priklausomai nuo to, kelinta metų savaitė eina.
Tiesa, metų pabaigoje į taupyklę kas savaitę jau būtų atidedama ir po 50, 51, 52 Eur, o tai reiškia, kad tą mėnesį vien santaupoms reikėtų atsidėti apie 200 Eur. Visgi, nepaisant to, jei sąžiningai laikysitės taisyklių, tokio žaidimo rezultatas metų pabaigoje gali labai maloniai nustebinti, nes jau būtumėte sutaupę 1378 Eur.
Kaip tada pasakojo tokį pinigų atsidėjimo būdą išbandžiusi Simona, jai tokia taupymo schema labai patiko ir pasirodė ypač patogi, o kiekvieno pirmadienio rytą kompiuterio ekrane pasirodęs pranešimas vis primindavo apie reikiamą atsidėti sumą.
„Man patinka kiekvieną pirmadienį daryti tą patį veiksmą. Netgi apima tam tikras azartas.
Šią savaitę jau peržengiau 50 eurų ribą, bet suma vis dar įkandama. Pasiskaičiavusi, kiek pinigų sukaupiau, iš tiesų savimi didžiuojuosi. Tai nemaža suma, kuri susikaupė be didelių pastangų, man nereikėjo stengtis uždirbti papildomai. Kitais metais, manau, kartosiu šį eksperimentą“, – prieš kurį laiką patirtimi dalijosi Simona.
Padėjo jaustis ramiau
Taip pat ji pasakojo, kad didžiausias taupymo privalumas jai buvo nuoseklumas, nes iš pradžių galima atsidėti po labai nedaug, o vėliau, apsipratus, paprasčiau skirti ir didesnę pinigų sumą.
Prieš pradėdama taupyti mergina buvo susigalvojusi ir tikslą, kad šiuos pinigus išleis tolimai kelionei, tačiau tąkart jos įsigijusi dar nebuvo.
Be to, kaip pasakojo, taupymas jai padėjo atsikratyti ir savotiškko kaltės jausmo, kuris apimdavo dėl to, kad ji nieko nedaro dėl savo ateities saugumo.
„Neturiu nei indėlio, nei trijų mėnesių atlyginimo, neapsidraudusi gyvybės draudimu, taigi visiškai nesirūpinu savo saugumu, jeigu kas nors nutiktų. Sukaupta suma mano savijautą gerokai pagerino“, – atviravo ji.
Pateikė daugiau taupymo „žaidimo“ variantų
SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška su DELFI sutiko pasidalinti ir kitais įdomiais taupymo būdais. Pirmasis jų, kaip tikino, susijęs su blogais įpročiais.
„Kiekvieną kartą nusipirkus vyno, lygiai tokią pačią sumą pervesti į taupomąją sąskaitą. Tai gali būti vynas, alus, cigaretės, kava.
Tarkime, išėjau su bendradarbiais į vakarėlį, daug išgėriau, bet pusę sumos, kurią sumokėjau, dar atsidėjau į sąskaitą. Dažniausiai toks taupymo būdas naudojamas blogiems įpročiams, praktikoms atgrasyti. Arba, tarkime, nuėjau vakarienės į prabangų restoraną. Viskas gerai, kad ten buvau, bet padariau ją sau dar brangesnę, kadangi dar kažkiek persivedžiau taupymui“, – sakė G. Milieška.
Jiss pasakojo girdėjęs ir tokių taupymo būdų, kai atitinkama suma į atskirą sąskaitą yra pervedama tada, kai, pavyzdžiui, pasirinktas asmuo soc. tinkle „Twitter“ parašo įrašą.
Tiesa, taupymas, anot jo, gali būti susijęs ir su tam tikromis lokacijomis.
„Tarkime, nuėjus į sporto klubą, kaip premiją sau persivedi 5 Eur už tai, kad nuėjai ir pasportavai“, – pavyzdžius pateikė vadovas.
Taip pat, kaip užsiminė, populiarus taupymo būdas yra ir grąžos atsidėjimas.
„Kai parduotuvėje išleidi 1,5 Eur, tai likusi suma iki kito pilno euro, o, šiuo atveju, iki 2 Eur, yra pervedama į atskirą taupymo krepšelį“, – sakė jis ir tikino, kad pinigų atsidėti galima ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, nueini 10 tūkst. žingsnių arba miegi 8 val.
„Būdų yra daug, tačiau esmė – sukurti įsitraukimą, azartą, nes kitu atveju taupyti atsibos“, – kalbėjo specialistas.
Išleidžiam daugiau nei uždirbam
G. Milieška taip pat pasakojo, kad lietuviai nėra labai linkę taupyti.
„Europos Sąjungos (ES) institucijos atlieka skaičiavimus ir skaičiuoja šalies taupymo normą, tai yra pajamos minus išlaidos, o tada dydis yra dalinamas iš bendrojo vidaus produkto (BVP) ir mes gauname kiek tauta sutaupo.
Pagal šį rodiklį Lietuva srvyruoja arti 0 proc. Tai reiškia, kad lietuviai nieko nesutaupo. Ilgalaikis mūsų vidurkis yra apie 3 proc. 2018 m. šis rodiklis buvo minus 1,2 proc. Tai reiškia, kad lietuviai išleido net daugiau nei uždirbo“, – sakė jis ir lygino su kaimynais latviais ir estais.
Latvijos taupymo norma 2018 m. buvo apie 3 proc., Estijos – apie 10 proc., ES vidurkis – apie 12-14 proc. Tai reiškia, kad mums taupyti tiek lyginant su kaimynais, tiek su visa Europa, sekasi nelabai kaip“., – teigė jis.
Paklaustas, gal lietuviai nelabai turi iš ko taupyti ir kaip atsidėti, vadovas tikino, kad praktika rodo, jog taupymas ir gaunamos pajamos nebūtinai yra susijusios.
„10 proc. atlyginimo gali sutaupyti bet kas, taip sako psichologinės studijos“, – sakė jis bei pridūrė, kad jei mūsų vartojimas mažėtų 10 proc., Lietuva tikrai nenuskurstų taip, kad pajustų didžiulį gyvenimo diskomfortą.
Pradedantiems siūlo turėti tikslą
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad tie, kurie nori pradėti taupyti, turėtų vadovautis keletu taisyklių – pirmoji – turėti aiškų tikslą.
„Psichologai sako, kad reikia sau labai aiškiai įvardyti tikslą, nes jei sakau „atsidėti juodai dienai“, tai manęs visiškai nemotyvuoja.
Reikėtų sukonkretinti, kad, pavyzdžiui, taupau baltai dienai ir keliausiu į savo svajonių atostogas, o tai galima net vizualizuoti, tarkime, pasikabinti kokią nuotrauką, net jei taupau ir būsto pradiniam įnašui ar automobiliui“, – sakė ji.
Dar vienas svarbus dalykas – tiksliai susikaičiuoti, kiek kainuos tai, kam taupai.
„Kelionė aplink pasaulį yra taip nekonkretu, kad tu gali net nepradėti taupyti. Galbūt aš noriu aplankyti tris šalis per tris metus ir turiu tai pasižymėti ir susiskaičiuoti, o gal tai man kainuos ir ne tiek daug, kiek įsivaizdavau.
Taip pat turint konkretų tikslą galima pasiskaičiuoti, kiek man reikės atsidėti per mėnesį pinigų“, – patarė J. Cvilikienė.
Apibendrinant, anot jos, žmogus turėtų stengtis, kad jo tauoyme būtų kuo mažiau abstraktumo.
„Dar labai svarbu, kad tie pinigėliai, kuriuos atsidedame, jų negalėtume taip lengvai paliesti, išleisti. Tai gali būti atskira sąskaita be kortelės, kad neužeitų silpnumo akimirka“, – sakė banko finansų instituto vadovė.
