Žinių radijo laidoje profesorius kalbėjo, kad 2019 m. kamščiai sostinėje padidėjo dar labiau. Jis skaičiavo, kad anksčiau jo „Toyota Yaris“ 100 km mieste nuvažiuodavo sudegindama 6,8-6,9 litro dyzelino, tačiau 2019 m. šis skaičius gerokai pakilo iki 7,9- 8,2 litro.
„Aš nekalbu apie užmiesčio kelius, tiesiog yra kamščiai“, – sakė jis ir prasitarė apie Londono pavyzdį.
„Aš visą laiką stebėjausi, kad Londonas, toks didelis miestas, o centrinėse miesto gatvėse nėra kamščių. Mes kartais sakome, kad 9 proc. yra daug, kiek mums reikia transporte sumažinti, bet tie 9 proc. yra tai, ką mes tikrai sudeginame kamščiuose, tai išvalykime kamščius – apmokestinkime įvažiavimą į miestą“, – drąsiai kalbėjo jis.
Profesorius aiškino, kad toks mokestis jį tikrai priverstų bent kartas nuo karto iš savo automobilio persėsti į viešąjį transportą.
„Aš čia iš savo varpinės ir kalbu, kas mane priverstų iš ryto apsimiegojusį neiti prie savo „Toyota Yaris“, sakyti, kad pasikankinsiu kamštyje, o priverstų eiti į transporto stotelę, kur man iki jos eiti kokios 8 min. ir tada per 50 minučių atvykti į darbo vietą. Greičiausiai būtent tai, kad jeigu man reikėtų mokėti“, – sakė jis ir skaičiavo, kad Londone įvažiavimas į centrinę miesto dalį kainuoja 11,5 svaro.
„Jeigu Vilniaus sistema būtų tokia, kad tave nufotografuoja įvažiuojant į miesto centrinę dalį, manau, kad mes laimėtume ir, pirmiausia, surinktume pinigų viešajam transportui, išvalytume kamščius ar bent didelę jų dalį, nes daugelis žmonių pagalvotų, jei, tarkime, už įvažiavimą reikėtų mokėti 3 Eur, plius jei tau labai reikia, važiuotum be kamščių.
Jeigu įvažiavimas kainuotų, aš tikrai nevažiuočiau automobiliu kiekvieną dieną. Aš pagalvočiau, kad gal man visai sveika prasieiti iki stotelės, o ne dribti į mašiną“, – svarstė E. Rimkus.
Apie Vilniaus savivaldybės planus apriboti patekimą į sostinės senamiestį DELFI rašė jau anksčiau. Kaip tada pasakojo savivaldybės atstovai, darnaus judumo plane yra numatyta keletas priemonių, kurios mažintų taršą centrinėje miesto dalyje.
„Viena iš priemonių, kurią tikimės, kad parems Europos Sąungos fondai, tai yra kilpinio įvažiavimo Senamiesčio viduje įdiegimas.
Tai reikštų, kad Senamiestyje, istorinėse miesto ribose, turėtų ne tik būti ženkliai sumažinama pati tarša, mes skaičiuojame, kad reikėtų kokius 3-4 kartus sumažinti taršą, bet ir pats srautas, vibracija, triukšmas, saugumas ir kiti dalykai kenčia. Programoje numatyti 3 etapai. Pirmas etapas – mes eliminuojame tranzitą. Tai yra ne tie automobiliai, kurie turi tikslų ar interesų Senamiestyje, bet tiesiog pravažiuoja, pasirinkdami patogesnį kelią, siekia sutaupyti laiko.
Tiek Senamiesčio gyventojų, verslo interesas kad tokių būtų kuo mažiau. Tikrai nereikėtų tranzitu važiuoti per labiausiai vertingą Senamiesčio teritoriją. Kita priemonių grupė – Senamiesčio ribose, bandytume diegti tam tikras atitinkamas intelektines transporto priemones, kad būtų nuskaitomi numeriai ir galėtume pagal atitinkamą standartą įvesti mokestį.
Tai nebus griežtas ribojimas kaip tranzito nebuvimas, o tiesiog tie, kurie turėdami taršų automobilį norės važiuoti per Senamiestį, turės susimokėti. Trečias etapas turėtų vykti iki 2030 metų, nebent taryba priimtų anksčiau, kad taršūs automobiliai mažiau važinėtų miesto centre. Tai apimtų pilną zoną aplink Senamiestį, galbūt net iki Konstitucijos prospekto“, – anksčiau sakė Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ laikinasis Analizės ir modeliavimo poskyrio vadovas Alvydas Karalius.
