Jo teigimu, nors euro įvedimas buvo susijęs su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas. Centrinio banko vadovas teigė, kad įsivesdama eurą Lietuva įstojo į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną.
„Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per 5 metus viršijo 0,5 mlrd. eurų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino jis.
V. Vasiliauskas aiškino, kad išaugę Lietuvos kredito reitingai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau – vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per 5 metus sutaupė 334 mln. eurų.
„Už šią sumą būtų galima pastatyti du nacionalinius stadionus arba visus metus finansuoti viešąsias išlaidas vaistams“, – sakė jis.
Lietuvos bankas apskaičiavo, kad dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto.
„Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų, t. y. po beveik 50 eurų šeimai. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų. Gyventojai ir verslas dėl to per 5 metus iš viso sutaupė 300 mln. eurų“, – rašoma pranešime.
Be to, euro įvedimas turėjo teigiamą poveikį šalies ekonomikai.
„Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Net konservatyviai vertinant, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200–350 mln. eurų“, – teigė V. Vasiliauskas.
„Viskas brangsta“
V. Vasiliauskas pripažino, kad euro įvedimas turėjo ir antrąją medalio pusę, susijusią su tam tikromis sąnaudomis bei kainų kilimu.
„Eurostat“ vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 metų pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.
„Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis teigė, kad nors vyrauja nuomonė, jog „viskas brangsta“, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau.
„Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per 5 metus padidėjo 50 proc., – nuo 550 iki 830 eurų, o vidutinė pensija – 40 proc., t. y. atitinkamai penkis ir keturis kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos“, – rašoma pranešime.
Lietuvos banko duomenimis, į centrinį banką dar nesugrįžo 428 mln. grynųjų litų, kurių vertė 124 mln. eurų.
„Tikėtina, kad dalis šių pinigų yra sunykę per litų apyvartos metus, dalį žmonės pasiliko atminimui. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai iki šiol gali nemokamai pasikeisti litus į eurus. Per dieną atliekama vidutiniškai 60 tokių operacijų. Lietuvos bankas yra įsipareigojęs litus į eurus keisti neribotą laiką“, – rašoma pranešime.
